Das Land der Elche und Dünen Kurische Nehrung als Ostpreussische Landschaftsikone am beispiel ausgewählter Texte aus den "Ostdeutschen Monatsheften" (1920-1939)

• Briedžių ir kopų žemė. Kuršių Nerija kaip Rytų Prūsijos kraštovaizdžio ikona tekstų iš "Ostdeutschen Monatshefte" pavyzdžiu (1920-1939)
• Land of elks and dunes. The Curonian spit as an icon of the East Prussian landscape after the texts from "Ostdeutschen Monatsheften" (1920-1939)

LTStraipsnyje, remiantis tekstais, publikuotais mėnraštyje „Ostdeutsche Monatshefte“, analizuojama Kuršių nerija kaip Rytų Prūsijos kraštovaizdžio ikona. Žurnalas buvo leidžiamas Dancige 1920 - 1939 m. redaktoriaus ir leidėjo Carlo Langės. Šis periodinis leidinys buvo pateiktas kaip „kovos už vokiškuosius rytus“ gynėjas, siekiant parodyti „vokišką“ gamtą ir kultūrą teritorijose, kurios buvo prarastos po Pirmojo pasaulinio karo, ir tuo stiprinti šių teritorijų ir visos Vokietijos bendruomenės tarpusavio priklausomumo jausmą. „Ostdeutsche Monatshefte“ skelbė daugybę straipsnių apie „vokiškųjų rytų“ kraštovaizdžio išskirtinumą, ir Kuršių nerija buvo viena iš šio kraštovaizdžio ikonų. Išeities tašku straipsnyje laikomas kraštovaizdžio apibrėžimas, kurį „nukalė“ vokiečių mokslininkas Hansjakobas Kūsteris, apibūdinęs šį reiškinį kaip „viską, ką žmogus suvokia savojoje aplinkoje ir ką įkomponuoja į tam tikras sąryšius“. Kraštovaizdžio elementais laikomi tiek gamtos (jūros, kalnai, upės, flora ir pan.), tiek ir kultūros (miestai, gyvenvietės, keliai, gatvės) reiškiniai. Atrinktų tekstų susijusių su Kuršių nerija, analizė rodo, kad ypatingą kraštovaizdžio „atmosferą“ turėjo išryškinti gausybė elementų. Tarp jų minėtinos kopos, jūra, įlanka ir paukščių pasaulis. Briedis, kuris buvo nuolatinis kiekvieno Kuršių nerijos aprašymo elementas, tapo tam tikra praeities laikų dvasios simboliu. Galiausiai paveikslas būdavo baigiamas minint Kuršių nerijos gyventojus (kuršininkus), kovojančius su gamtos atšiaurumu. Kuršių nerijos kraštovaizdis buvo perteikiamas kaip kupinas kontrastų, kadangi jame koegzistavo nepastovumas ir stabilumas, grožis ir šlykštumas, gyvenimas ir mirtis.Šią Kuršių nerijos kraštovaizdžio „dvasią“ geriausiai išreiškė dažnai vartota dykumos metafora „Kuršių nerija kaip Europos Sachara“. Daugelis analizuotų tekstų pasižymėjo neutraliu kraštovaizdžio aprašymu. Kuršių nerija būdavo pateikiama kaip išskirtinai vokiškas kraštovaizdis tuose tekstuose, kurių tematika būdavo susijusi su Rytų Prūsijai kildavusiomis grėsmėmis ir kuriais siekta perteikti patrauklius kraštovaizdžio elementus Vokietijos Reicho gyventojams. 1939 metai, kai Klaipėdos kraštas buvo „atgautas“ Reicho, šiuo požiūriu yra lūžio momentas. Tekstuose, kurie tuomet pasirodė „Ostdeutsche Monatshefte“, buvo išryškinama „dvidešimties metų kova už Vokietijos kultūrą“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: "Vokiškieji rytai"; 1920-1939; Etalonas; Ikonos; Kraštovaizdis; Kraštovaizdžio suvokimas; Kuršių nerija; Rytprūsiai; Rytų Prūsija [East Prussia]; Vokietijos Rytai; „vokiškieji rytai"; "German East"; 1920-1939; Benchmark; Curonian Spit, East Prussia, Landscape, "GERMAN East"; Curonian Sprit; Curonian spit; East Prussia; Icons; Landscape; Perception of the landscape; „German East“.

ENThe paper deals with the Curonian Spit as an East Prussian landscape icon by using the texts that appeared in the "Ostdeutsche Monatshefte" monthly as its source. The magazine was published in Danzig in the years 1920-1939 by Carl Lange, who was its publisher and editor-in-chief. The magazine strived to "fight for the German East", or to show the German nature and culture of the land lost by the Reich after World War I and to strengthen the sense of belonging of its inhabitants to the entire German cultural community. The Ostdeutsche Monatshefte published numerous articles about the peculiarities of the Eastern German landscape. The Curonian Spit was one of such landscape icons. The starting point is a definition of landscape coined by the German scientist Hansjakob Küster, who defines this phenomenon as "everything that man perceives in his surroundings and what he combines into a certain relation". Elements of landscape include both items of nature (seas, mountains, rivers, flora, etc.), and also elements of culture (towns, villages, roads, and streets, etc.). The analysis of the selected texts devoted to the Curonian Spit shows a number of elements that make up the peculiar "mood" of the landscape. They include: dunes, the sea, the bay, and the world of birds. The moose is a permanent element of each of the descriptions of the Curonian Spit that grows to become a symbol of the spirit of bygone times. Finally, the picture is completed with the inhabitants of the Curonian Spit (Curonians) who fight against the adversities of nature. The landscape of the Curonian Spit is perceived as full of contrasts. It is characterised by the coexistence of changeability and stability, beauty and ugliness, life and death. That "mood" of the Curonian Spit's landscape is best evoked in the frequently used metaphor of a desert (the Curonian Spit as the "Sahara of Europe"). The majority of the texts reviewed a.The majority of the texts reviewed are characterised by neutral descriptions of the landscape. The Curonian Spit is perceived as a specifically German landscape especially in those texts, the topic of which deals with the threats posed for East Prussia and the purpose of which is to present that element of landscape to other inhabitants of the Reich. The year 1939 marks a breakthrough there and the "recapture" of the Klaipeda Region (Memelland) by the Reich. Texts that were then published in the Ostdeutsche Monatshefte explicitly mention the "twenty-year long struggle for German culture". [From the publication]