Bandymas formuoti alternatyvą: lietuviškojo didžiojo istorinio pasakojimo aktualizavimas Prūsijos Lietuvoje XIX-XX amžių sandūroje

• Attempt to form an alternative: actualization of the Lithuanian historical master narrative in Prussian Lithuania at the turn of the 20th с
• Versuch Einer Alternativen Gestaltung: die aktualisierung der Litauischen historischen Meistererzählung im Preussisch-Litauen an der Wende vom 19. zum 20. Jahrhundert

LTStraipsnyje analizuojamos vokiečius ir lietuvius integravusios reikšmės, apibrėžusios regioninį Prūsijos Lietuvos patriotizmą ir sudariusios šio regiono atminimo kultūros pagrindą XIX a. - XX a. pr. Aiškinamasi, kokiu pagrindu XIX ir XX a. sandūroje dalis Prūsijos lietuvių ėmė formuoti alternatyvias reikšmes, pagrįstas lietuvišku didžiuoju istoriniu pasakojimu ir orientuotas į visų Prūsijos lietuvių etninio savitumo palaikymą ir jų atskyrimą nuo vokiečių. Kadangi pagrindiniu alternatyvių reikšmių šaltiniu tapo Prūsijos Lietuvoje kurtas lietuviškasis istorinis pasakojimas, straipsnyje išsamiai nagrinėjama pastarojo struktūra ir jos formavimosi įtakos. Autorius sprendžia klausimą, ar Prūsijos Lietuvoje susidarė alternatyvi atminimo kultūra, besiremianti lietuviškajame istoriniame pasakojime įtvirtinta reikšmių sistema ir pasižyminti savomis ceremonijų, ritualų ir paminklų statybos praktikomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atminimo kultūra; Didysis istorinis pasakojimas; Istorinis siužetas; Istoriografija; Lietuvių nacionalizmas; Mažoji Lietuva; Prūsijos Lietuva; Prūsijos lietuviai; Regioninis patriotizmas; Vokietija (Germany); Vokiečiai; Culture of remembrance; Germans; Germany; Historical master narrative; Historical plot; Historiography; Lithuania Minor; Lithuanian nationalism; Prussian Lithuania; Prussian Lithuanians; Regional patriotism.

ENThe paper analyses particular meanings which integrated the Germans and Lithuanians living in Prussian Lithuania, defined their regional patriotism, and constituted the fundamentals of the regional culture of remembrance in the 19th and the early 20th c. It also examines the circumstances which, at the turn of the 20th c, gave an opportunity for part of Prussian Lithuanians to create alternative meanings, based on the Lithuanian historical master narrative, and encouraged Prussian Lithuanians to maintain their ethnic peculiarity and to support their distinction from Germans. Since Lithuanian historical narrative, created in Prussian Lithuania, became a source of alternative meanings, its structure, as well as the sources of its formation, is exhaustively analysed in the article. The author tries to resolve the issue whether the alternative culture of remembrance, based on the structure of meanings which were consolidated in the Lithuanian historical narrative and characterized by its own ceremonies, rituals, and monument erection practices, had formed in Prussia Lithuania. [From the publication]