Vytauto Kavolio kultūros ir asmenybės tyrimus vienijanti tema
LTStraipsnis skirtas Amerikos lietuvių sociologo Vytauto Kavolio mokslinės kūrybos tematiniam sąryšingumui nagrinėti. Atkreipiamas dėmesys į Kavolio mokslinių interesų įvairovę ir klausiama, ar egzistuoja tema, kurią mokslininkas būtų tyrinėjęs ilgiau ir intensyviau nei kitas. Ginama pozicija, kad tokia tema egzistuoja: tai kolektyvinis emocionalumas ir simbolinė jo raiška. Ši tema formuluojama ir svarstoma remiantis froidistiniu, egzistencialistiniu ir neofroidistiniu požiūriu. Straipsnyje aptariama Kavolio plačiausiai naudoto neofroidistinio požiūrio ypatybės, juo grindžiamos temos plėtojimo intensyvumas ir jos tyrimo būdai. Argumentuojama, kad minėtu požiūriu paremta kolektyvinio emocionalumo ir simbolinės jo raiškos tema skirtinguose Kavolio tyrimų laukuose plėtojama nevienodai intensyviai. Intensyviausiai ji nagrinėjama vaizduojamojo meno sociologijoje, kultūrinėje psichologijoje, socialinės patologijos studijose ir literatūros sociologijoje. O civilizacijų analizėje ir lituanistinėse studijose, vykdytose XX amžiaus 8-10 dešimtmečiais, minėtoji tema tampa sudėtine didesnės temos dalimi: pirmojoje ji subordinuojama civilizacijos temai, o antrojoje – sąmoningumo temai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Emocinės nuostatos; Emocinės nuostatos ir simbolinė jų raiška; Kultūra; Kultūros sociologija; Simbolinė raiška; Socialinė psichologija; Cultural sociology; Culture; Emotional attitudes; Emotional attitudes and their symbolic expression; Personality; Social psychology; Symbolic expression.
ENThe article focuses on the question of thematic coherence of the Lithuanian-American sociologist Vytautas Kavolis' studies of culture and personality. Diversity of Kavolis' scientific interests provokes one to ask the question about the possibility of existence of one particular theme to which the scholar might have paid more attention than to other ones. The existence of such a theme is confirmed. It is the theme of collective emotionality and its symbolic expression. Kavolis approaches this theme from three different perspectives – Freudian, Existential and neo-Freudian one. The article exclusively examines Kavolis' neo-Freudian perspective on collective emotionality and its symbolic expression. Its theoretical presuppositions are clarified, and the intensity and ways of its application in practice are discussed as well. [From the publication]
