Иезуитское книгопечатание в Беларуси

• Jėzuitų knygų leidyba Baltarusijoje
• Printing of Jesuit books in Belarus

LTJėzuitų ordino knygų leidybos pradžia ir plėtra Baltarusijoje sutampa su XVIII amžiumi. Baltarusijoje veikė trys jėzuitų spaustuvės - Pinske, Nesvyžiuje ir Polocke. Anksčiausiai įsteigta buvo Pinsko spaustuvė (1729-1746), tačiau žinoma, kad jėzuitai čia išleido tik du leidinius. Antras jėzuitų knygų leidybos centras buvo Nesvyžius; čia, gavęs karaliaus Augusto III privilegiją, 1750 m. spaustuvę įsteigė Vilniaus vaivada ir LDK etmonas Mykolas Kazimieras Radvila Žuvelė. 1751 m. jis padovanojo spaustuvę jėzuitų kolegijai. Likvidavus Jėzaus Draugiją 1773 m. spaustuvė liko vieno iš jos paskutinių valdytojų Jeronimo Haraburdos žinioje. Maždaug pusę visos spaustuvės produkcijos (32 pavadinimai) sudarė asketikos ir dogmatikos leidiniai lotynų ir lenkų kalbomis. Pirmojo Respublikos padalijimo metu prie Rusijos imperijos prijungtose rytinėse Baltarusijos žemėse Kotryna II, nepaisydama Klemenso XIV bulės, išsaugojo jėzuitų ordiną. Imperatorės privilegija 1787 m. prie Polocko jėzuitų kolegijos buvo įkurta spaustuvė, veikusi iki 1820 metų. Tai buvo pati galingiausia poligrafijos įstaiga ne tik Baltarusijoje, bet ir visoje Rusijos imperijoje. Vien 1801-1820 m. laikotarpiu čia išspausdinta apie 415 pavadinimų leidinių. Didelę produkcijos dalį sudarė mokyklinė ir teologinė literatūra, taip pat Antikos autorių, Baltarusijos ir Lenkijos rašytojų ir mokslininkų kūriniai. Siekiant detaliau išnagrinėti jėzuitų spaustuvių veiklą Baltarusijos teritorijoje, būtina parengti katalogą su šių spaustuvių leidinių moksliniu aprašu, taip pat nustatyti visas knygų saugyklas, kuriose esama išlikusių egzempliorių. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Jėzuitai; Jėzuitų spaustuvės; Knygos; Knygų leidyba; Leidyba; Spaudos paveldas; Spaustuvės; 18 amžius; 18th century; Book publishing/printing; Books; Jesuit printing houses; Jesuits; Printing; Printing heritage; Printing houses; Baltarusija (Belarus).

ENThe 18th century saw the beginning and development of book printing of the Jesuit Order in Belarus. There were three Jesuit printing houses in Belarus: in Pinsk, Niasvizh, and Polotsk. The printing house of Pinsk was the first to be founded (1729-46). However, it is known that the Jesuits published only two books there. The second centre of printing Jesuit books was Niasvizh where, having received a privilege from King August III, the Voivode of Vilnius and the Hetman of the GDL Michal Kazimierz Radziwill "Rybenko" established a printing house in 1750. He donated the printing house to the Jesuit College in 1751. After the liquidation of the Society of Jesus in 1773, the printing house was left under the care of its last prefect Geronimo Haraburda. Approximately one half of its production (32 titles) consisted of ascetic and dogmatic books in Latin and Polish. In the eastern territories of Belarus, which after the first partition of the Polish-Lithuanian Commonwealth were annexed to the Russian empire, Catherine II, disregarding the bull of Pope Clement XIV, preserved the Society of Jesus. In 1787, a printing house was established at the Jesuit College in Polotsk by the Empress's privilege; it operated until 1820. It was the largest typographic institution not only in Belarus, but also in the entire Russian empire. In a relatively short period from 1801 till 1820,415 titles were printed there. A significant part of them consisted of schoolbooks and theological literature, as well as works by Classic authors, Belarusian, and Polish writers and scholars. The theme of printing Jesuit books has not yet received sufficient research attention in the historiography of Belarus. With the aim of exploring more thoroughly the activity of the Jesuit printing houses in the territory of Belarus, it is necessary to compile a catalogue containing a scholarly description of the publications printed by these printing houses. [From the publication]