LTStraipsnyje nagrinėjamas ryšys tarp senosios prūsų ir rytų baltų kalbų remiantis Elbingo žodynėlio ortografija. Siekiama atsakyti į du klausimus: 1) kaip ir rašyba Elbingo žodynėlyje atspindi prozodinius skirtumus ir 2) ar galima įrodyti kirčio atitraukimą nuo priešbalsinio i? Taip pat keliamas klausimas, kokiomis aplinkybėmis galėjo reikšti „hi“. Teigiama, kad nėra aiškių atvejų, jog galėjo reikšti trumpą vienbalsį. Fonologinis garsų žymimų ir statusas ir jų fonetinė išraiška akivaizdžiai diskutuotini ir iš vienbalsių perspektyvos. Pirmiausiai reikia atsakyti į klausimą, ar įmanoma įrodyti, jog ir yra skirtingos kilmės. Daroma išvada, kad ir nereiškia atskirų fonemų ir pirmiausiai buvo naudojamos reikšti ilguosius vienbalsius [o] ir [e]. Straipsnyje taip pat diskutuojama apie tai, kad nėra ryšio tarp ir ir derivacinių tipų su kirčiu ant priesagos -i-. Oponuojama J. H. Larsson idėjoms. Laikomasi nuomonės, kad Larsson analizė yra netiksli, nes nepaisant mokslininkės tikslių teiginių, jos analizė paremta atskirais lietuvių kalbos faktais, o ne vidinės rekonstrukcijos įrodymais. ir fonetinės reikšmės problema ir klausimas, ar senoji prūsų kalba taip pat turėjusi rytų baltų kalbos kirčio atitraukimą nuo priešbalsio i, yra tos temos, kurioms iš principo reikėtų skirti dėmesio atskirai. Larsson straipsnyje šie du klausimai susipina beveik nuo pradžių, todėl tai turi neigiamos reikšmės ieškant įrodymų, kurių tikrai trūksta, kaip ir objektyvumo.Reikšminiai žodžiai: Prūsų kalba; Rytų baltai; Elbingo žodynėlis; Old Prussian; East Baltic; Elbing vocabulary.