Holger Pedersen's "Études lithuaniennes" revisited

LTStraipsnyje apžvelgiama Holgerio Pedersen'o studija „Etudes lituaniennes“, kurioje atspindėti dalykai, buvę diskusijų centre knygos paskelbimo metu (1933). Knygą sudaro penki nevienodos apimties skyriai. Pirmajame skyriuje aptariama lietuvių kalbos ateitis ir jos indoeuropietiškosios šaknys. Dėmesys skiriamas sigmatinei darybai, nulinio laipsnio 3 asmens galūnei, trumpiesiems šaknies balsiams e ir a, trečio asmens galūnės trumpėjimui ir metanonijai bei būsimojo laiko dalyviui. Antrajame skyriuje apžvelgiamas daiktavardžių kirčiavimas: kintamasis kirtis indoeuropiečių priebalsiniuose kamienuose ir kirčio pastovumas o-kamieniuose daiktavardžiuose, lietuvių kalbos nominalinių paradigmų kintamojo kirčio kilmė, atskirų linksnių formų kirčiavimo ypatumai, taip pat būdvardžių kirčiavimas. Trečiasis skyrius skirtas priebalsinių kamienų šaknies akūtiniam kirčiui aptarti. Ketvirtajame skyriuje analizuojamas veikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvis. Penktajame skyriuje aptariama antrinė balsių kaita: naujas balsių ilgis ir akūtinio kirčio moduliacijos. Recenzijoje siekiama atsakyti į abejonę, ar Holgerio Pedersen'o mintys apie išvardintuosius dalykus išlaikė laiko tėkmės išbandymą. Per 7 dešimtmečius nuo kalbamosios studijos pasirodymo buvo paskelbta nemažai svarbių darbų analogiškomis temomis. Todėl recenzijoje aiškinamasi, kokie nauji faktai iš daiktavardžių ir veiksmažodžių morfologijos genezės, kurie nebuvo žinomi studijos pasirodymo metu, šiandien yra išaiškėję. Siekiant išryškinti skirtumus lyginamoji analizė atliekama išlaikant originalios publikacijos skyrių numeraciją.Reikšminiai žodžiai: Holger Pedersen; Kirčiavimas; Dalyviai; Balsiai; Holger Pedersen; Participle; Vowel.

ENThe article reviews Holger Pedersen’s study “Etudes lituaniennes”, which reflects the matters the then public discourse (1933) was focused on. The book consists of five sections of various sizes. The first section discusses the future of the Lithuanian language and its Indo-European roots. Attention is paid to the sigmatic formation, short stem vowels e and a, shortening of endings of the third person and the future participle. The second section reviews the accentuation of nouns: variable accentuation in Indo-European stems and the stability of accent in o-stem nouns, peculiarities of accentuation of forms of various cases, as well as the accentuation of adjectives. The third section is dedicated to the discussion of the acute accent of consonantal stems. The fourth section analyses future participle of the active. The fifth section discusses the secondary shift of vowels: the new length of vowels and modulations of acute accent. The review seeks to respond to the doubts as to whether Holger Pedersen thoughts about the mentioned above matters have survived to the present moment. Over 7 decades from the moment the study saw the light, a great number of works on analogous themes have been published. Therefore, the review aims to identify which new facts from the genesis of the morphology of nouns and verbs, which were unknown during the publication of the study, have been revealed to the present day. In order to highlight these differences, a comparative analysis has been performed preserving the original numeration of sections of the publication.