Baltų kalbų paleokomparatyvizmo (XVI a.) hebrajiškoji samprata ir jos mįslingas tekstelis

LTStraipsnyje atskleidžiama, kad XVI amžiaus paleokomparatyvizmo epochoje gyvavo ir buvo žinoma dar viena, vadinamoji baltų kalbų hebrajiškoji samprata. Aptariamas šios sampratos atsiradimas, pateikiami bendrieji jos bruožus ir lingvistiniai teoriniai argumentai, taip pat nagrinėjami kalbiniai duomenys, kuriais rėmėsi sampratos šalininkai. Straipsnyje pristatomi tik šios sampratos pagrindinius sekėjai. XVI amžiuje jų buvo trys: Jonas Funcijus (Johannes Funck, 1518-1566), Severinas Göbelis vyresnysis (Severin Göbel, 1530-1612) ir Jonas Levenklavijus (Johannes Loewenklau, 1537-1593). Levenklavijaus tekstelis priskirtinas lietuvių raštijai ir kaip vienas pirmųjų jos paminklų įtrauktinas į Lietuvos bibliografiją. Remiantis straipsnyje pateikta interpretacija, Levenklavijaus tekstelis sietinas su vadinamuoju potatoria et lusoria (vokiečių Trinksprüche) literatūriniu žanru. Šiuo atžvilgiu jis atsiduria šalia prūsiškojo Bazelio epigrafo. Taigi turimas dar vienas senas šio žanro baltų raštijos šaltinis. Atkreiptinas dėmesys, kad baltų paleokomparatyvizmo istoriografijos tyrimai gali atskleisti nežinomų kalbinių duomenų. Baltų kalbotyros istoriografija yra „theory oriented“, o ne „data oriented“, – tokia greičiau yra baltų kalbotyros istorija. Reikia pastebėti, kad paleokomparatyvizmo laikotarpio konkrečiuose tyrimuose skirtumas tarp „data“ (realių kalbinių žinių ir duomenų) ir „theories“ (bendrų kalbinių sampratų) dažnai sušvelninamas. Todėl verta remtis principu „theory and data oriented“. Tai bus ir naudinga tiek pačiai baltų kalbotyros istoriografijai, tiek kalbos istorijai.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Paleokomparatyvizmas; Baltų kalbų hebrajiškoji samprata; Baltic languages; Palaeocomparativism; Hebrew language.

ENIn the wider context of the history of the linguistic ideas concerning the Baltic languages, and especially of the Palaeocomparativism of the 16th century, we should also like to present and comment on the idea that the Baltic languages derive from the Hebrew language (this theory completes the picture I already tried to give in a series of papers on the Slavic, Roman, Fourfold, Greek and other linguistic theories). The main authors and works related to this idea in the 16th c. are: Johannes Funck (1518-1566) and his Chronologia ab orbe condito (Nürinberg, 1545; Königsberg, 1552, 1566; Wittenberg 1578); Severin Göbel (1530-1612) and his works: De Succino Libri Duo (1565), Einfeitiger Jedoch griindtlicher Bericht vndBedencken, Vom vrsprung des Agadt oder Bernsteins... (1616); Johannes Loewenklau (1537-1593) and his vvorks Annales Sultanorum Othmanidarum (Frankfurt am Main, 1588), Neuwe Chronica Türckischer nation (Frankfurt am Main, 1590). Loewenklau (1588) quotes the enigmatic text leru lent Masco Lon, which was repeated with some variants in later editions and by other authors of that time. The text has resisted until now many attempts at an explanation (M. Praetorius, Ph. Ruhig, X. Bohusz). Previous explanations of the text are discussed in this paper and a new interpretation is proposed. Finally we consider the text to belong to the Lith. tradition and we explain it as follows: "Lord, Lord (cf. Lith. exclamation jerau!