LTSvarbi globalios migracijos dalis – aukšto išsilavinimo ir kvalifikacijos žmonių mobilumas, apimantis ir vis didėjantį mokslininkų tarptautinį mobilumą, tampantį kitų valstybių mokslo ir studijų institucijose įgytų žinių ir įgūdžių panaudojimo šaltiniu kilmės šalies mokslo ir technologijų plėtrai. Mokslininkų srautai tarp šalių nėra lygiaverčiai: daugiau mokslininkų pritraukia labiau išsivysčiusios šalys. Lietuva yra tarp šalių iš kurios mokslininkai dažniau išvyksta: vyksta „protų nutekėjimas“. Tokiame kontekste svarbus mokslininkų ryšių su tėvyne palaikymas, jų tautinio tapatumo pobūdis. Šio darbo tikslas ir yra šį pobūdį analizuoti. Remiamasi transnacionalinės migracijos teorine perspektyva, kuri įgalina paaiškinti ne tik naujus migracijos reiškinius, bet ir nagrinėti dėl šių migracijos transformacijų besiformuojančias daugialypes tapatybes, dažnai tiesiogiai nesusijusias su kuria nors viena nacionaline valstybe. Empirinis darbo pagrindas – 2007-2008 m. atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo užsienyje mokslinį darbą dirbantys Lietuvos mokslininkai, dalyvavę trumpalaikių vizitų į Lietuvos mokslo ir tyrimų institucijas projekte. Išvada: mokslininkams būdingas transnacionalinis migracijų pobūdis. Specifiniai mokslininkų migracijos bruožai yra susiję su transnacionaline mokslo prigimtimi. Transnacionaliniams mokslininkų socialiniams laukams būdingi socialiniai tinklai, grindžiami asmeniniais akademiniais kontaktais su kitų šalių mokslininkais. Transnacionalinės migracijos patirtys sukelia ir specifinius mokslininkų tautinio tapatumo pokyčius.Reikšminiai žodžiai: Adaptacija; Akademinė bendruomenė; Etninis tapatumas; Lietuviškoji tapatybė; Mokslininkų emigracija; Protų manai; Protų nutekėjimas; Reintegracija; Socialiniai tinklai; Transnacionalinė migracija; Academic community; Adaptation; Brain drain; Brain exchange; Ethnic identity; Lithuania; Lithuanian identity; Reintegration; Social networks; Transnational migration; „brain drain", emigration of scientists.
ENAn important part of global migration is the mobility of highly educated and qualified persons, which encompasses the increasing international mobility of researchers, which becomes the source of using the knowledge and skills acquired in research and study institutions of other states for the research and technology development of the country of origin. Researchers’ flows differ among the countries: more developed countries attract larger numbers of researchers. Lithuania falls in the group of countries which face a higher degree of brain drain. In this context maintaining the relationship between researchers and their homeland and the nature of their national identity are important. The aim of this paper is to analyse this nature. The paper is based on the theoretical perspective of transnational migration, which enables explaining not only new migration phenomena, but also analysing multidimensional identities forming due to these migration transformations, which are often not directly related to any national state. The empirical basis of the paper is the research conducted in 2007–2008, which involved Lithuanian scientists who did research abroad and took part in the project of short-term visits to Lithuanian science and research institutions. Conclusion: transnational migration is characteristic of researchers. The specific features of researchers’ migration are related to the transnational nature of science. Social networks, based on personal academic contacts with researchers from other countries, are typical of the transnational social fields of researchers. Transnational migration experiences also cause specific changes of the national identity of researchers.