LTDarbe nagrinėjami lietuvių migrantai ir jų adaptacija Norvegijoje. Analizuojamos šių migrantų buvimo ir priklausymo transnacionaliniams socialiniams laukams strategijos, aptariant migrantų iš Lietuvos požiūrius ir santykius su gyventojų dauguma (norvegais) bei kitomis migrantų grupėmis Norvegijoje. Publikacijoje taip pat aptariamos transnacionalines migrantų praktikas, pabrėžiant šiuolaikinių komunikacijos priemonių daromą įtaką identitetui, pilietybė konceptualizuojama kaip jungtis, egzistuojanti tarp kilmės ir gyvenamosios šalies. Straipsnyje pateikiamos empirinio tyrimo metu surinktos migrantų patirtys: įvardijamos konkrečios migracijos priežastys, numatomos buvimo emigracijoje perspektyvos laike, migracijos šalies (t.y. Norvegijos) pasirinkimo kriterijai. Atskiras dėmesys skiriamas „norvego“ ir „kito“ (ne norvego) identifikacijos ir perskyros ypatumams analizuoti. Pastebima, kad lietuvių migrantams sąlyginai sunku integruotis į norvegų bendruomenę. Visų pirma tai įtakoja norvegų etninė specifika: istoriškai susiklostęs įsivaizdavimas, kad norvegu yra gimstama, o ne tampama. Tie patys baltosios rasės požymiai šiek tiek lengvina migrantų integraciją Norvegijoje, tačiau sunkina norvegų žiniasklaidoje paplitęs ir eksplikuojamas „kriminalizuoto lietuvio“ įvaizdis. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad lietuviai norėdami integruotis Norvegijoje, dėl emocinių priežasčių dažnai nenori atisakyti Lietuvos pilietybės.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Identitetai; Identitetas; Lietuviai; Migracija; Norvegija (Norway); Transnacionaliniai socialiniai laukai; Emigrants; Identities; Identity; Lithuanians; Migration; Transnational social spaces.
ENThe paper explores the issue of Lithuanian migrants and their adaptation in Norway. It analyses the strategies of migrants’ being in and belonging to transnational social fields by discussing the attitudes of Lithuanian migrants and their relations with the national majority (Norwegians) as well as other migrant groups in Norway. The publication also discusses transnational migrant practices, underscoring the influence of modern communication means on identity; nationality is conceptualised as a link between the origin and the country of residence. The paper presents migrants’ experiences collected during the empirical study: it names the concrete reasons for migration, envisages the future outlook of staying in migration and the criteria of choosing the migration country (i.e. Norway). Focus is also shifted to the analysis of the characteristics of identification and the dividing line of a “Norwegian” and the “other” (non-Norwegian). It is noted that Lithuanian migrants find it relatively difficult to integrate in the Norwegian community. This is primarily influenced by the ethnic specificity of Norwegians, i.e. the historically formed belief that you are born Norwegian, rather than become one. The same characteristics of the white race slightly facilitate migrants’ integration in Norway; however, the image of a “criminal Lithuanian” widely-spread and explicated in the Norwegian media aggravates it. Attention is also drawn to the fact that Lithuanians who wish to integrate in Norway usually do not want to refuse Lithuanian citizenship due to emotional reasons.