How human rights process is and could be studied. Lithuanian case
LTŠiuolaikinis žmogaus teisių procesas yra tapęs rimto mokslinio akademinio tyrinėjimo objektu. Žmogaus teisių įvairiapusis reiškinys yra tyrinėjamas iš filosofinės, istorinės, sociologinės, antropologinės, politologinės, teisinės ir tarptautinių santykių perspektyvų. Filosofinė perspektyva padeda atskleisti prigimtinės teisės doktrinos ir jos sekuliarizacijos reikšmę formuojantis laisvės ir lygybės idėjoms, kurios yra žmogaus teisių sampratos pamatas. Normatyvinė ir etinė žmogaus teisių „kalba“ turi filosofinį pagrindą. Labai svarbus yra teisinis žmogaus teisių tyrinėjimo aspektas, nes žmogaus teisės tapo tarptautinės viešosios teisės dalimi. Politologams, tyrinėjantiems žmogaus teisių procesą, svarbiausia yra lyginamoji perspektyva. Lyginimas labai svarbus ir empiriniam, ir normatyviniam žmogaus teisių tyrinėjimui. Politinių ideologijų, religiniai, istorinės patirties skirtumai, kurie yra pagrindinė kliūtis įgyvendinti žmogaus teises tarptautiniu mastu, atskleidžiami juos lyginant ir įvertinant jų poveikį ir reikšmę. Žmogaus teisių praktikos palyginimas leidžia suvokti jų pažeidinėjimo priežastis. Lietuvoje nešališkas akademinis žmogaus teisių proceso tyrimas kol kas dar neprasidėjo. Straipsnyje siekiama paaiškinti šio fakto priežastis analizuojant žmogaus teisių proceso ypatumus ir atskleidžiant oficialiųjų valstybinių ir teisinių diskursų vyravimą lietuviškajame žmogaus teisių procese.Reikšminiai žodžiai: Institucionalizacija; Kultūrinis kontekstas; Žmogaus teisės; Cultural context; Human rights; Institutionalisation.
ENThe contemporary human rights process has become the object of a serious scientific academic research. The multidimensional phenomenon of human rights is investigated from the philosophical, historical, sociological, anthropological, political, legal and international relations perspectives. The philosophical perspective helps to reveal the meaning of the inherent right doctrine and its secularisation upon the formation of the ideas of freedom and equality, which are the basis of the concept of human rights. The normative and ethical “language” of human rights has a philosophical basis. The legal aspect of investigating human rights is very important, because human rights have become part of international public law. Political scientists who study the human rights process consider the comparative perspective to be most important. Comparison is very important for both empirical and normative study of human rights. Differences in political ideologies, religion and historical past which are the main obstacle to exercise human rights internationally are revealed through comparison and evaluation of their impact and meaning. The comparison of human rights practice allows perceiving the reasons for their violation. An unbiased academic research of the human rights process has not yet started in Lithuania. The paper aims to explain the causes of this fact by analysing the peculiarities of the human rights process and revealing the prevalence of official state and legal discourses in the Lithuanian human rights process.
- Demokratizacijos procesai ES - lyčių lygybės suvokimas / Lilija Kublickienė, Alina Žvinklienė. Filosofija. Sociologija. 2013, t. 24, Nr. 2, p. 53-61.
- Europos žmogaus teisių konvencijos taikymas užsienio valstybių ir Lietuvos Respublikos teisėje / Danutė Jočienė. Vilnius : Eugrimas, 2001. 243 p.
