Jonas Švedas ir jo muzika pjesei-pasakai "Eglė žalčių karalienė"

LTJonas Švedas – viena ryškiausių tarpukario Lietuvos ir sovietinių metų muzikos meno asmenybių. Didesnę gyvenimo dalį paskyręs lietuvių liaudies muzikos sklaidai, XX a. penktojo dešimtmečio pačioje pradžioje įkūręs ir išpuoselėjęs naujo žanro kolektyvą – liaudies dainų ir šokių ansamblį, jis paliko pėdsaką ir kitose muzikos raiškos srityse. Viena jų – muzikinė kūryba. Nors specialių kompozicijos studijų Švedas nebuvo baigęs, stiprus atlikėjo muzikinis pasirengimas, gilus liaudies meno pažinimas, bendras išsilavinimas leido jam sukurti įdomių, savitų muzikos kūrinių. Nesitenkindamas repertuaro lietuvių liaudies dainų ir šokių ansambliui kūrimu, Švedas mąstė apie lietuviškos operos kūrimo perspektyvą. Operos Švedas neparašė, tačiau pačioje penktojo dešimtmečio pradžioje ėmėsi kurti artimą jai kūrinį – muziką K. Jurašiūno pjesei-pasakai „Eglė žalčių karalienė“. Šioje publikacijoje analizuojamo šio kūrinio, kuris pirmą kartą buvo pastatytas 1944 m., muzikinės savybės. Vertingiausias „Eglės žalčių karalienės“ kūrinio raiškos elementas – daininga, emocinga, liaudiško stiliaus melodika. Kompozicijos trūkumus atperka muzikos nuoširdumas ir lietuviškumas. Kurdamas šią muzikinę pjesę Švedas žinojo adresatą – skyrė ją profesiniu požiūriu menkai pasirengusiems dainininkams, kad ją būtų galima statyti dramos teatruose. „Eglė žalčių karalienė“ dažnai rodyta Klaipėdos teatre ir gausiai publikos lankyta. Švedo muzika pjesei-pasakai „Eglė žalčių karalienė“, nors ir turi trūkumų, yra reikšmingas veikalas kompozitoriaus kūrybiniame palikime.Reikšminiai žodžiai: Jonas Švedas; Klaipėdos muzikinės komedijos teatras; Liaudiškumas; Lietuvių liaudies muzika; Muzika pjesei-pasakai „Eglė žalčių karalienė"; Paprastumas; Folk character; Jonas Švedas; Klaipėda Music comedy theatre; Klaipėda's theatre of music comedy; Lithuanian folk music; Music of play (fary-tale); Simplicity.

ENJonas Švedas is one of the most eminent personalities of music art of interwar Lithuania and the Soviet period. He devoted a larger share of his life to the dissemination of Lithuanian folk music, established and nurtured a collective of a new genre, i.e. a folk song and dance ensemble, in the early 1940s, and also contributed to other areas of musical expression. One of these areas was music creation. Although Švedas did not complete any special studies of composition, his strong musical preparation, deep knowledge of folk art and general education enabled him to create interesting and original compositions. In addition to the creation of a repertoire to the Lithuanian folk song and dance ensemble, Švedas considered the prospect of creating a Lithuanian opera. Švedas did not compose an opera; however, he started creating a similar composition, i.e. music for the play-tale “Eglė žalčių karalienė” [Eglė the Queen of Serpents] by K. Jurašiūnas in the early 1940s. This publication analyses the musical properties of this composition, which was staged for the first time in 1944. The most valuable element of the expression of “Eglė žalčių karalienė” is the melodious, emotional folk-style melodics. Composition deficiencies are counterbalanced by the sincerity and Lithuanian spirit of music. When composing this musical play Švedas knew the addressee; he targeted it at the artists with an average professional preparation so that it could be staged in drama theatres. “Eglė žalčių karalienė” was often showed in Klaipėda Theatre and every time attracted a large audience. Although the music composed by Švedas for the play-tale has drawbacks, it is a significant work in the composer’s creative heritage.