Post modern forms of citizenship in Lithuania

LTPostmodernios pilietybės sampratos šalininkai teigia, kad narystės politinėse partijose ir profsąjungose, balsavimo, pasitikėjimo valdžios institucijomis mažėjimas gali būti paaiškinamas tuo, kad kinta tradicinės ir atsiranda naujų, spontaniškų, į konkrečių problemų sprendimą nukreiptų dalyvavimo formų. Kita vertus, demokratijos krizės teoretikai nurodo, kad pastaraisiais metais piliečių dalyvavimo sumažėjimas paskatino socialinio kapitalo nykimą ir atstovaujamosios demokratijos silpnėjimą. Šio straipsnio tikslas – nustatyti ir paaiškinti postmodernios pilietybės formų egzistavimą Lietuvoje. Ar Lietuvoje esama postmodernių piliečių? Kokie skirtumai išryškėja tarp postmodernių ir kitokių piliečių grupių? Kaip būtų galima paaiškinti šiuos skirtumus? Pirmojoje straipsnio dalyje apžvelgiama pastaruoju metu vykusi pilietybės sampratos kaita. Antrojoje straipsnio dalyje apibrėžiama postmodernios pilietybės samprata, apibūdinami ir paaiškinami piliečių dalyvavimo ypatumai poindustrinėse visuomenėse, pristatoma stebinčio ir kontroliuojančio piliečio sampratos operacionalizacija. Šiuolaikinėse poindustrinėse visuomenėse kinta piliečių dalyvavimo politinėje veikloje formos.Dalyvavimas biurokratinėje ir elito vadovaujamoje veikloje (balsavimas, narystė politinėse partijose ir profsąjungose) mažėja, tačiau piliečiai dalyvauja spontaniškoje, su konkrečių problemų sprendimu susijusioje politinėje veikloje (pasirašo peticijas, dalyvauja demonstracijose, boikotuose). Politinio dalyvavimo formų kaitos šaltinis yra vertybių skirtumai tarp kartų, atspindintys ilgalaikį gyvenimo sąlygų pagerėjimą, kuris vaikystėje formavo konkrečios kartos vertybes. Šiuolaikinėje visuomenėje politika veikia įvairias socialinio gyvenimo sferas, todėl piliečiai yra priversti kiekvieną dieną stebėti ir kontroliuoti politinius procesus. Jie stebi ir kontroliuoja aplinką, tačiau veikia tik tada, kai mano, kad veikti yra būtina. Mokslininkai išskyrė 4 kriterijus (domėjimąsi politika, aukštą politinio efektyvumo lygį, dalyvavimą politinėje veikloje, susilaikymą nuo dalyvavimo tradicinėje politinėje veikloje, t. y. narystę politinėse partijose ir profsąjungose), kuriais remiantis galima empiriškai nustatyti stebinčius ir kontroliuojančius piliečius. Trečiojoje dalyje pagrindžiamos kiekybinio tyrimo pasirinkimo priežastys ir tyrimo metodas – apklausos duomenų analizė. 2006 m. birželio mėn. 5-8 dienomis Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko keturių pakopų stratifikuotą Lietuvos gyventojų apklausą, kurioje dalyvavo 1050 respondentų. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konvencinis dalyvavimas; Nekonvencinis dalyvavimas; Postmoderni pilietybė; Conventional participation; Nonconventional participation; Postmodern citizenship.

ENMost scholars argue that postmodern citizenship is a characteristic of young generations. Young people are not apathetic, but express an increasing rejection of institutional forms of participation. Post-transitional problems such as rising aspirations of economic well-being and persisting inequality led to decline of conventional and nonconventional participation in post-communist countries. The focus of this article is to investigate whether postmodern citizenship actually occurs in Lithuania. Based on a survey conducted in Lithuania in 2006, the article draws conclusions that postmodern citizenship occurs in Lithuania, but it does not confirm theoretical expectations. From theoretical perspective of the postmodern citizenship, the characteristics of identified groups (the traditional citizens, the monitorial citizens, the opportunistic citizens and the bold citizens) are mixed, because of socioeconomic and cultural conditions in Lithuania. [text from author]