Musikkultur in Kleinlitauen im 18. Jahrhundert

LTŽmonių (vokiečių ir lietuvių), gyvenusių XVIII a. Prūsijos karalystėje, kultūra vystėsi glaudžiai sąveikaudama, nes Vokietijos ir Prūsijos sudėtinė dalis – Mažoji Lietuva – gyveno panašioje dvasinėje, kultūrinėje ir religinėje aplinkoje. Apšvietos idėjos, pradėjusios plisti Mažojoje Lietuvoje XVIII a. amžiuje ir humanistinė dvasia, iškėlė naujas vertybes - prigimtinę žmogaus laisvę, nacionalinių kalbų ir kultūrų svarbą, liaudies bei profesionalaus meno ir muzikos reikšmę. Pagrindinis Mažosios Lietuvos etninės muzikinės išraiškos žanras – protestantų liuteronų giesmės, atsiradusios Reformacijos pradžioje, o XVIII a. užėmusias ypatingą vietą vokiečių ir lietuvių bendruomenėse. Naujai parengtas, redaguotas ir išleistas giesmių rinkinys parodė didėjantį giesmių skaičių, taisyklingesnę lietuvių kalbą, melodijų įvairovę. Protestantiškos giesmės itin paplito, kai evangelikų bendruomenės paskelbė, jog giesmių giedojimas bažnyčių kongregacijose yra pagrindinė dvasinės išraiškos forma.Karaliaučiaus universitetas – protestantizmo idėjų propaguotojas, darė didžiausią įtaką Mažosios Lietuvos muzikinės kultūros vystymuisi, mokslo ir meno raidai Prūsijoje, taip pat rengė lietuvius liuteronų pastorius, lietuvių raštijos ir muzikos darbuotojus. XVIII a. Rytų Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje pastebima kompozicijos mokyklos plėtra, kurios atstovai daug dėmesio skyrė Rytų Prūsijos savitumams. Iš Vokietijos atėjusi pasaulietinės muzikos grojimo tradicija XVIII amžiuje paplito ir Mažojoje Lietuvoje. Daugelyje krašto miestų ir miestelių buvo įsteigti pirmieji muzikiniai teatrai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Karaliaučiaus universitetas; Kompozicinė mokykla; Kompozitorių mokykla; Mažoji lietuva; Muzikiniai teatrai; Muzikinė kultūra; Muzikos kultūra; Pasaulietinė muzika; Protestantiškasis choralas; Protestantų giesmės; 18 amžius; 18th Century; Composition school; Koenigsberg University; Lithuania minor; Musical Culture; Musical theatres; Protestant Lutheran hymn; Secular music; The Konigsberg University.

ENCulture of peoples including Germans and Lithuanians inhabiting Prussian Kingdom on the 18th Century developed in close interaction, as Germany and Prussia's constituent part - Lithuania Minor were in the similar spiritual, cultural and religious continuum. The Enlightenment ideas that started to spread in Lithuania Minor in the 18th century and humanistic spirit given rise thereby put forward new values - inherent human freedom, importance of national languages, cultures, ethnic and professional art and music. The most important genre of the Lithuania Minor ethnic musical expression was the Protestant Lutheran hymn appearing in the Reformation Age, which in the 18th Century took strong position in German and Lithuanian communities. The newly compiled, edited and published hymn collections showed increasing numbers of hymn, better Lithuanian language, variety of tune variants. Realm of the Protestant hymns was expanded by the movement of evangelical congregations, which considered hymn singing to be the principal form of their spiritual expression.The Konigsberg University being propagator of the Protestantism ideas laid foundation for the idiosyncratic development of the Lithuania Minor musical culture and became focus for the science and arts in East Prussia as well as the major institution for training of the Lithuanian Lutheran priests, figures of the Lithuanian literature and music. The 18th Century in East Prussia and Lithuania Minor saw development of the composition school whose representatives gave major attention to the subject matter of East Prussia. Following Germany's example in the 18th century tradition of secular music playing gaibed support in Lithuania Minor. In the major cities and towns of Lithuania Minor first music theatres appeared. [text from author]