Ethnic peace, ethnic conflict: complexity theory on why the Baltic is not the Balkans
LTKodėl vienos valstybės iš komunistinio jungo išsivadavo be smurto, o kitos smurto neišvengė? Kodėl vienos šalys sugebėjo gana sklandžiai autoritarinį režimą pakeisti demokratiniu, o kitos vieną autoritarinį režimą pakeitė kitu tokiu pačiu? Kai Rytų Vidurio Europoje nuslūgo komunistinio valdymo banga ir susikūrė nauji politiniai režimai, Baltijos regionas nuo Balkanų regiono skyrėsi dviem esminiais dalykais, kurie išsamiai aptariami šiame straipsnyje. Straipsnyje ieškoma atsakymo į klausimą: kodėl pasibaigus Šaltajam karui Pabaltijys netapo Balkanais? Pirmasis esminis regionų skirtumas – tai taikūs etninių bendruomenių santykiai Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje; ten nebuvo beveik jokių etninio smurto protrūkių, lyginant su pilietiniu, valstybių ribas peržengusiu karu buvusios Jugoslavijos teritorijoje. Antrasis ryškus skirtumas – palyginti greita demokratinių režimų bei rinkos ekonomikų konsolidacija trijose Baltijos valstybėse, lyginant su vangiu judėjimu į politinę ir ekonominę laisvę daugumoje Balkanų regiono šalių. Straipsnyje pristatomu tyrimu siekiama prisidėti prie lyginamosios politikos studijų ir papildyti tranzitologijos studijų įžvalgas. Siūloma išvada, kad politinės lyderystės skirtumai ir visuomenės atsparumas arba gebėjimas susidoroti su sudėtingais iššūkiais bei pasinaudoti atsiradusiomis galimybėmis padeda atsakyti į minėtus tyrimo klausimus. Nors 1988–1989 m. nebuvo aiškių prielaidų manyti, kad Baltijos valstybių ir Balkanų regiono likimai išsiskirs, šiandien Baltijos šalis galima laikyti etninio smurto sutramdymo ir sėkmingo valstybingumo kūrimo pavyzdžiu.Reikšminiai žodžiai: Balkanai; Baltijos valstybės; Etninis konfliktas; Etninė taika; Savęs organizacija; Žmogiškoji raida; Balkans; Baltics; Ethnic conflict; Ethnic peace; Human development; Self-organization.
ENWhy did some states free from the Communist oppression without any violence, and others did not manage to escape it? Why did some countries manage to replace the authoritarian regime with the democratic one fairly smoothly, and others just replaced the authoritarian regime with another one? When the wave of the Communist rule subsided in CEE and new political regimes established, two key things which are discussed in detail in this article distinguished the Baltic Region from the Balkans. The answer to the question why the Baltic States did not turn into the Balkans after the end of the Cold War is sought in the article. The first major difference between the regions is peaceful relations of ethnical communities in Estonia, Latvia and Lithuania. There were nearly no outbreaks of ethnical violence such as the civil war which expanded over the boundaries of the states in the territory of the former Yugoslavia. The second clear difference is a rapid consolidation of democratic regimes and market economies in the three Baltic States compared to a slow progress towards the political and economic freedom in the majority of the states in the Balkan Region. The aim of the study presented in the article is to contribute to comparative political studies and supplement the insights of transitology. A conclusion is proposed that the differences in political leadership and the resilience of the society or their ability to cope with complicated challenges and make use of the opportunities offered help to answer the above questions. Although from 1988 to 1989 there was not strong basis to consider that the fates of the Baltic States and the Balkans would diverge, today the Baltic states may be deemed an example of managing ethnical violence and successful establishment of statehood.
