Mikalojus Lancicijus: apdulkėjusio portreto istorija

LTMikalojus Lancicijus – garsus dvasinio gyvenimo mokytojas, teoretikas ir praktikas, ypatingomis švento gyvenimo malonėmis apdovanotas vienuolis, vienas pirmųjų Jėzaus Draugijos istorikų. Labiausiai pasižymėjęs dvasinės teologijos srityje, XVII–XVIII a. Lancicijus buvo puikiai žinomas visoje Jėzaus Draugijoje. Šiame straipsnyje aptariama Lancicijaus biografija, dvasinis kelias, stebuklai ir šventumo garsas, pamaldumo praktikos ir veikalai. Šventumo malonė buvo bene didžiausias stebuklas Lancicijaus gyvenime, kurį lydėjo regimi stebuklai ar ypatingi ženklai. Lancicijui buvo itin svarbios dvasios pratybos, nuolatinė vienybė su Dievu. Jo puoselėtos maldingumo tradicijos ne tik išreiškia asmenišką tėvo Mikalojaus dvasingumą, bet ir paaiškina kai kurių maldingų praktikų paplitimą Lietuvos jėzuitų provincijoje. Lancicijaus dvasinės teologijos raštai buvo skirti siekiantiems dvasios tobulumo vienuoliškajame gyvenime ir konkrečiai Jėzaus Draugijoje. Raštai turėjo praktinį tikslą: pamokyti vienuolius dvasinio gyvenimo principų. Lancicijus čia pasireiškė kaip dvasios ugdytojas, pirmiausia reikalaująs didžiausio dvasios tyrumo, moralinių dorybių įgijimo. Lancicijaus kaip rašytojo veiklai pradžią davė Jėzaus Draugijos istorijos tyrimai. Darbuodamasis prie Ordino istorijos Lancicijus sužinojo daug nepaprastai įdomių dalykų, padėjusių geriau pažinti Jėzaus Draugijos steigėjo dvasią. Lancicijui mirus jį pažinoję jėzuitai ėmėsi plačiau skelbti jo šventumą. Nepaisant karšto entuziazmo, Mikalojus Lancicijus niekuomet netapo oficialiai gerbiamu šventuoju.Reikšminiai žodžiai: Asmenybė; Atminimo tradicija; Jėzuitų ordinas; Lietuvos jėzuitų provincija; Lietuvos jėzuitų provindcija; Mikalojus Lancicijus; Minėjimas; Nežinoma biografija; Nikolajus Lancicijus; Veikla; Šventojo reputacija; Šventumas; Activity; Commemoration; Holiness; Lithuanian Jesuit province; Nicolaus Lancicius; Personality; Reputation of saintliness; Society of Jesus; Tradition of commemoration; Unknown biography.

ENNicolaus Lancicius (1574-1653) was one of the most distinct members of the Lithuanian Jesuit province of all times. The son of a Calvinist printer, having joined the Society of Jesus, left an imprint of an extraordinary life and a long-standing memorial tradition. A researcher into the history of the Society, an expert in spirituality and the author of popular treatises noted for his saintly life, Father Lancicius was widely known in the entire Jesuit world at his time: he worked in Rome, the Polish and Bohemian provinces, closely cooperated with Antwerp-based Jon Bolland, but it was in Lithuania that he left the most remarkable trace. He was born, grew up and reached maturity there, and committed himself to the religious vocation; he considered himself a Lithuanian. For some time he taught at Vilnius University, later was the head of the entire Lithuanian province, and at the end of his life - the head of a tertiary in Nesvizh; he died and was buried in Kaunas. It is natural that a particularly vigorous tradition of Lancicius' commemoration has been formed in Lithuania. In the current article, while setting aside the analysis of Lancicius' written legacy, the attention is focused on Father Nicolaus' personality (the spirituality that he fostered, his character and behaviour traits, and his reputation of saintliness), and the tradition of his commemoration in Lithuania (contemporaries' testimonies, biographical texts, images and cult manifestations). One of the first biographies by Lancicius, Vita et virtutes R. P. Nicolai Lancicii written by an unknown Lithuanian Jesuit ca. 1655-61, is presented in greater detail for the first time in this article. [From the publication]