Tautinės tapatybės politikos sampratos konstravimas

LTPagal 2007–2009 m. vykdytą Lietuvos valstybinio mokslo ir studijų fondo remiamą projektą „Lietuvių tautinės tapatybės išsaugojimas europeizacijos ir globalizacijos sąlygomis: lietuviškumo raiška ir nacionalinės Airijos, Anglijos, Ispanijos, JAV ir Norvegijos tapatybių politikos“, keliamas tikslas – nustatyti dabartinės išjudintos (angl. displaced) lietuvių tautinės tapatybės modelius (raiškos būdų įvairovę), emigrantų taikomų tautinės tapatybės išsaugojimo arba asimiliacijos strategijų turinį ir jų priklausomybę nuo minėtų valstybių vykdomų tautinės tapatybės politikų. Šiame knygos skyriuje, norint palyginti nacionalinių valstybių vykdomą tautinės tapatybės politiką Lietuvoje, Norvegijoje, Airijoje, Ispanijoje, Anglijoje ir JAV, siekiama apsibrėžti tautinio tapatumo politikos sampratą, numatyti jos sudedamųjų dalių rodiklius, kurie leistų rinkti tam tikrus empirinius duomenis. Reikėtų manyti, kad formuoti tautinį tapatumą į kitas šalis išvykusiems piliečiams reiškia ne tiek kvestionuoti tautinio tapatumo buvimą ar nebuvimą prieš jiems išvykstant svetur, kiek formuoti naujus santykius tarp valstybės ir iš jos išvykusių piliečių. Tautinio tapatumo politikos egzistavimas reikalauja, kad aktyviu šių santykių formavimo subjektu taptų valstybė. Kita vertus, tuomet reikėtų numatyti galimas valstybės etninės užsienio politikos kūrimo gaires, kurios į politinę dienotvarkę iš karto vėl įtraukia nacionalinių interesų klausimą.Reikšminiai žodžiai: Emigrantai (Diaspora); Etninis tapatumas; Lietuviai; Pilietinis tapatumas; Pilietybė; Tapatybės politika; Tautinė tapatybė; Citizenship; Civic identity; Emigration; Ethnic identity; Lithuanians; Politics of identity.

ENPursuant to the project “Preservation of Lithuanian National Identity under Conditions of Europeanisation and Globalisation: Expression of Lithuanian Identity and National Identity Policies of Ireland, England, Spain, the USA and Norway” implemented in 2007–2009 and funded by the Lithuanian State Science and Studies Foundation, the following goal is specified: to identify models of the currently displaced Lithuanian national identity (variety of ways of expression), the content of identity preservation or assimilation strategies applied by emigrants and their dependence on the above national identity policies implemented by states. In order to compare the national identity policy implemented in Lithuania, Norway, Ireland, Spain, England and the USA, this section of the book seeks to define the concept of national identity, specify the indicators of its elements which would allow gathering certain empirical data. It should be considered that citizens leaving to other states perceive the process of formation of national identity as not only questioning the existence or absence of national identity before their leaving to other states. They perceive it as formation of new relations between the state and the citizens who left it. The existence of the policy of national identity requires the state to become an active subject in the formation of these relations. On the other hand, it should be necessary to specify possible guidelines for the creation of the state ethnic foreign policy, the political agenda of which includes the issue of national interests.

• Pilietybė ir socialinė Europos integracija / Meilutė Taljūnaitė. Vilnius : MRU Leidybos centras, 2005. 219 p.
• Rusai, lenkai, baltarusiai Lietuvoje: lokalaus, regioninio ir europinio identitetų sąsajos / Monika Frėjutė-Rakauskienė, Kristina Šliavaitė. Etniškumo studijos. 2012, Nr. 1/2, p. 126-144.
• Tautinio tapatumo politika : teorinės paradigmos paieškos ir modeliai / Meilutė Taljūnaitė. Filosofija. Sociologija. 2009, t. 20, Nr. 4, p. 294-301.