Žmogaus likimo ir mirties samprata lietuvių folklore

LTKnygoje nagrinėjamas yra XIX a. pabaigos – XX a. vidurio lietuvių folklore atsispindintis fatalistinis žmogaus egzistencijos supratimas, požiūris į mirtį ir nuostatos, kad aktyviomis pastangomis individo būties kokybę galima keisti. Pasakojamosios tautosakos žanrų kūriniai lyginami su lietuvių ir kaimyninių tautų tikėjimais ir papročiais, dainomis, raudomis, paremijomis, frazeologizmais ir leksikos faktais. Mitologinėse sakmėse išplėtojami tikėjimuose atsispindintys požiūriai, elgsenos normas apibrėžiantys papročiai. Liaudies tikėjimais ar papročiais galima paaiškinti ir kai kurias iš pirmo žvilgsnio fantastines pasakų realijas, atskleisti pasakų vaizdų didaktiškumą. Lietuvių folklore būta prielaidų, kad nemirtingumas buvo potencialiai galimas, tačiau liko nepasiektas. Tikėta, kad atskiro individo egzistencija priklauso nuo jam skirto likimo. Viena vertus, skatinta nesipriešinti nulemtai gyvenimo eigai. Antra vertus, numanant apie mitinę laiko ypatumų kaitą, mitologiškai motyvuotais maginiais veiksmais esą galima pagerinti arba pabloginti ne tik naujagimio, bet ir suaugusio žmogaus lemtį. Folkloro tekstuose aiškėja įsitikinimas, jog mėginant perprasti mirties paslaptį svarbių žinių galima įgyti ne tik žmonių aplinkoje, bet ir kitame pasaulyje arba tinkamai elgiantis su aukšto statuso mitinėmis būtybėmis. Manyta, kad netinkamas elgesys su mitiškai prasmingais daiktais ar nederami veiksmai mitologiškai ženkliose vietose gali baigtis ir mirtimi. Kiekvieno daikto ar veiksmo paskirtis folklore yra nulemta ne tik empirinės tikrovės, bet ir mitologinio priežastingumo.Reikšminiai žodžiai: Tautosaka; Mitologija; Lithuanian folklore; Lithuanian mythology.

ENThe book examines the fatalistic perception of human existence, attitude towards death and the standpoint that the quality of being of an individual might be changed by active efforts, reflected in the Lithuanian folklore of the end of the 19th c. – the middle of the 20th c. The works of folk narratives are compared to the beliefs and customs, songs, laments, paroemias, phraseological expressions and lexical facts of Lithuanians and neighbouring nations. Mythological stories develop the attitudes reflected in beliefs and customs defining the norms of behaviour. Folk beliefs or customs could explain some realia of tales that initially seem fantastic and reveal the didactic nature of tale images. Lithuanian folklore had assumptions that immortality was potentially possible, yet remained unachieved. The existence of an individual was believed to be subject to fate. On the one hand, people were taught not to resist the fate. On the other hand, being aware of the mythic change of the peculiarities of time, mythologically motivated magic actions might improve or worsen the fate of both a newborn and an adult. Folklore texts reveal the belief that in order to understand the death secret, important knowledge may be acquired not only in the human environment, but also in the other world or by properly treating the mythic creatures of a high status. Improper treatment of mythically meaningful things or undue actions in mythologically significant places were supposed to cause death. The purpose of each thing or action in folklore is determined not only by the empirical reality, but also by mythological causality.