Prigimtinių žmogaus teisių įtvirtinimas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje – pažangi bendrosios kultūros dalis

LTLietuvos teisės universiteto mokslo darbuose jau rašyta apie teisinės paslaugos sampratą, jos turinį bei atsiradimo pagrindą. Buvo samprotaujama, kad teisinės paslaugos turinį sudaro subjektų tarpusavio kultūriniai mainai teisės (pareigų bei teisių vienovės) pagrindu, ir kad jie garantuoja subjektų lygiateisiškumą kultūrinėje veikloje. Teisinė paslauga, jos praktinis įgyvendinimas visuomenėje – tai reali žmonių visuomeninių santykių pažanga, visų teisės subjektų teisinių interesų užtikrinimo galimybė. Kalbėdami apie bendrąjį kultūros lygį visuomenėje kalbame ir apie teisinių santykių lygį kaip neatsiejamą kultūros dalį, kurio pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija. Dėl to analizuojant šį žmonių tarpusavio kultūrinių santykių pagrindą, t. y. pozityviąją teisę, vadovaujantis lyginamosios analizės metodu reikėtų pakalbėti ir apie tai, koks yra Lietuvos Respublikos teisės sistemos ir bendrųjų mūsų visuomenės kultūros laimėjimų santykis. Siekiant pažvelgti į kultūros pažangą teisės srityje reikėtų įsigilinti ir į Lietuvos Respublikos Konstitucijos normas kaip pozityviosios teisės pagrindą. Ši analizė leis pažvelgti į teisės normų teisinį turinį ir atsakyti į tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, koks jų teisinis turinys, ar jos vienodai atspindi visų teisės subjektų interesus, ar suteikia teisinę galimybę patiems visuomenės nariams pareigų prisiėmimo ir jų vykdymo pagrindu susikurti sau atitinkamų teisių, pareigą laikant kiekvienos pilietinės teisės šaltiniu?.Jei šie atsakymai būtų teigiami, galėtume kalbėti ir apie kultūros pažangą teisės srityje. Kultūros pažanga teisės srityje neabejotinai reikštų ir pažangą kitose kultūrinio visuomenės gyvenimo srityse. Svarbiausi žmonių tarpusavio kultūrinio bendravimo santykiai atsiranda, plėtojasi ir pasibaigia vadovaujantis būtent pozityviosios teisės normų pagrindu. Jei šios normos taptų teisinėmis (atsižvelgus į pareigų bei teisių vienovės santykį), visuomenėje vykdant kūrybinę veiklą, keičiantis tarpusavio paslaugomis, subjektiniai santykiai, vadovaujantis žmonių interesus atspindinčiomis teisės normomis, vestų kūrybinių laimėjimų link, skatintų paslaugų teikimo iniciatyvą. Tai prisidėtų prie bendros kultūrinės gerovės visose visuomenės gyvenimo srityse. Dėl to kalbėdami apie pozityviosios teisės teisinį turinį kartu kalbame ir apie visuomenėje vykstančią bendrąją kultūros pažangą. Darbe pilietinės teisės požiūriu bus analizuojama 1992 m. tautos referendumu priimtos Lietuvos Respublikos Konstitucijos normų teisinė struktūra, jų prasmė ir reikšmė tolesnei teisėkūrai, jos santykis su pozityviąja teise, taip pat, koks yra bendrosios kultūros pažangos ir demokratinės Lietuvos Respublikos Konstitucijos santykis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konstitucija; Konstitucija, žmogaus teisės; Kultūros pažanga; Pozityvioji teisė; Prigimtinės teisės, Lietuvos Respublikos Konstitucija; Teisės kultūra; Žmogaus teisės ir laisvės; Basic rights, The Constitution of the Republic of Lithuania; Constitution; Human rights; Human rights and freedoms; Legal culture; Positive law; Progress of culture.

ENThere has already been written on the legal support service in the scientific works of Law University of Lithuania. The materials have emphasized that the legal support content lies in the cultural exchange among individuals and it is based on the law. Besides, there is a guarantee that individuals enjoy equal rights in cultural activities. While discussing the cultural level of society members we can not avoid the question of the level of legal relationship which is based on the Constitution of the Republic of Lithuania. Therefore, when using the method of comparable analysis we analyze the cultural interrelationship among people – the positive law, we should discuss the question of relationship between the law system in Lithuania and the cultural development of our society. While seeing the cultural development within the law system we need to analyze the legal structure of the Constitution of Lithuania as the example of the positive law. This analysis will let us look into the legal norms content of the constitution of the Republic of Lithuania and answer the following questions: – are the norms legal and equally representing the interests of all legal individuals? – do the norms give legal opportunity to the obligations and rights of individuals being the source of any civil law?.If the answers were „yes“, we could speak about the progress of culture in the field of law. The progress of culture in the field of law by no means will influence the progress in other cultural spheres of society life because cultural relations among people start, develop and end following the norms of the positive law. If those norms became legal (in respect of the relation between obligations and rights), the relations among individuals would lead to creative achievements with the initiative of different services. In the article we are going to analyze the legal structure, content and significance of norms in the Constitution of the Republic of Lithuania that was adopted in 1992 by the national referendum. The relationship of the Constitutional norms legal structure and the positive law, as well as the relationship between the progress of overall culture and the Constitution of democratic Lithuania is going to be determined too. [Text from author]