LTLiudvikas Rėza Lietuvoje gerai žinomas kaip Prūsijos lietuvių tautosakos rinkėjas, savo darbais prisidėjęs prie lietuvių literatūros ir folkloristikos raidos. Jis pirmasis tinkamai įvertino ir pirmą kartą lietuvių bei vokiečių kalbomis išleido Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, surinko ir 1825 m. išleido Prūsijos lietuvių liaudies dainų tekstus „Dainos oder litthauische Volkslieder“. Iki šiol dar neįvertinta nemaža dalis jo rašytinio palikimo, nėra plačiai nušviestas dvasinės tarnystės kelias ir nuopelnai akademinės teologijos srityje. Išsamios studijos tikslas – nagrinėjant Rėzos teologinį ir istorinį rašytinį palikimą pažvelgti į Rėzos kunigystės kelią, jo akademinę veiklą bei teologines pažiūras. Rėza išsiskiria iš kitų to meto Prūsijos lietuvių ir tuo, kad buvo vienintelis save lietuviu laikęs asmuo, pasiekęs Karaliaučiaus universiteto vadovybės aukštumas – keletą kadencijų jis vadovavo vienam garsiausių Europos universitetų. Rėzos gyvenimo kelias buvo pažymėtas nuolatiniu tobulėjimu ir užsibrėžtų tikslų siekimu. Jis nepriklausė bajorijos luomui ir negalėjo pasinaudoti tomis privilegijomis, kurias turėjo aukštos kilmės studentai, garbingų pareigų universiteto ir Bažnyčios bendruomenėje jis nusipelnė tik dėl savo atsidavimo darbui. Profesoriaus Rėzos mokslinė veikla buvo įvertinta akademinėje bei bažnytinėje Prūsijos bendruomenėje ir kitose šalyse, jo moksliniai straipsniai dažnai cituojami teologų, istorikų ir bažnyčios teisės žinovų. Rėza paliko didžiulį rašytinį palikimą, kuriuo iki šiol naudojasi teologai, filologai ir istorikai.
ENLiudvikas Rėza is known in Lithuania as the collector of Prussian Lithuanian folklore who contributed to the development of Lithuanian literature and folkloristics. He was first to properly evaluate and publish in Lithuanian and German Kristijonas Donelaitis’ poem “Metai” [The Seasons]; he also collected and in 1825 published Prussian Lithuanian folk song texts “Dainos oder litthauische Volkslieder”. A large part of his written heritage has not yet been recognised and neither his road of priesthood nor merits in academic theology have been widely discussed. The extensive study aims to analyse the theologian and historical written heritage of Rėza and take a look at his road of priesthood, academic activities and theologian mindset. Rėza distinguishes among other contemporary Prussian Lithuanians in that he was the only person considering himself to be a Lithuanian who made it to the highest post at the University of Königsberg – he was the head of one of the most famous European universities for several terms of office. Rėza’s life road was marked by constant improvement and pursuit of defined goals. He did not belong to nobility and could not use those privileges that highborn students had; he deserved the honourable position at the academic and Church community merely due to his devotion to work. The academic activities of Professor Rėza were recognised in the academic and Church community in Prussia and other countries, and his scientific papers were often cited by theologians, historians and connoisseurs of the church law. Rėza left a great written heritage that has been used by theologians, philologists and historians to date.