Lietuvių kalbos daugiavalenčių būdvardžių sintaksinis ir semantinis valentingumas

LTStraipsnyje aptariamas daugiavalenčių būdvardžių sintaksinis ir semantinis valentingumas. Daugiavalenčiai būdvardžiai atveria ne mažiau kaip dvi laisvas vietas predikato argumentams. Semantinis būdvardžių valentingumas rodo, kokie santykiai yra tarp predikato ir jo argumentų ir kaip interpretuojama nusakomoji situacija. Būdvardžio reikalavimas tam tikros formos žodžių arba jų atitikmenų vadinamas būdvardžio sintaksiniu valentingumu. Būdvardžio sintaksinių aktantų skaičius atitinka jo semantinių aktantų skaičių. Tai pačiai sintaksinio valentingumo struktūrai priklauso būdvardžiai ir su būtinaisiais, ir su fakultatyviaisiais sintaksiniais aktantais. Vieną būdvardžių sintaksinio valentingumo struktūrą gali atitikti kelios semantinio valentingumo struktūros. Tarp daugiavalenčių būdvardžių ir priklausomų žodžių nustatyti kelių tipų semantiniai santykiai. Kai būdvardis nusako kiekybę, kilmininkas yra kontentyvas. Jei būdvardis nusako vidines, psichines ypatybes, deskripto žodis dažniausiai yra percipientas, o naudininkas – beneficientas arba kontentyvas. Kai būdvardis nusako santykį, deskripto žodis atitinka patientą, o naudininkas arba prielinksnis su su įnagininku yra komparatyvas. Būdvardžių, sudarytų iš slinkties veiksmažodžių su priesaga -inas, deskripto žodis visada yra agentas, o įnagininkas – patientas. Daugiavalenčių būdvardžių deskripto žodžiui būdingiausia patiento funkcija. Dvivalenčių būdvardžių antrajam sintaksiniam aktantui būdinga kontentyvo funkcija. Trivalenčių ir keturvalenčių būdvardžių antrajam aktantui būdinga beneficiento, o trečiajam – kontentyvo funkcija.Reikšminiai žodžiai: Būdvardis; Sintaksinis valentingumas; Semantinis valentingumas; Adjective; Syntactic valence; Semantic valence.

ENThe article discusses syntactic and semantic valence of multivalent adjectives. Multivalent adjectives open minimum two free places for the arguments of the predicate. Semantic valence of adjectives shows the relations between the predicate and its arguments and how the defined situation is interpreted. The need of an adjective for certain form of words or their equivalents is called syntactic valance of adjective. The number of syntactic actants of an adjective corresponds to the number of its semantic actants. The same structure of syntactic valence includes also adjectives with compulsory and optional syntactic actants. One structure of syntactic valence of adjectives can have several corresponding structures of semantic valance. Several types of semantic relations were determined between the multivalent adjectives and dependent words. When an adjective defines quantity, possessive case is the contentive. When an adjective defines internal, mental features, the word of the descriptor usually is percipient, while the dative case is either beneficent or contentive. When an adjective defines a relation, the word of the descriptor is the patient, while dative case or the preposition with the instrumental case is the comparative. The descriptor of the adjectives derived from the verbs of slow motion with the suffix -inas is always the agent, while the instrumental case is the patient. The descriptor of multivalent adjectives usually performs the function of the patient. Second syntactic actant of multivalent adjectives usually performs the function of the contentive. The second actant of trivalent and four-valent adjectives usually acts as the beneficent, while the third actant as the contentive.