Lietuvos įvaizdis prancūzų literatūroje (iki XX amžiaus): vienos barbarybės istorija

LTMonografijoje pateikiama lietuvių ir prancūzų literatūrinių ryšių panorama nuo viduramžių – savarankiškos Lietuvos periodo iki naujos nepriklausomybės XX amžiuje. Pasitelkus gausią dar netyrinėtą ar mažai žinomą istorinę-literatūrinę medžiagą, aiškinama Lietuvos įvaizdžio prancūzų literatūroje specifika. Pasirinktas barbarybės aspektas leidžia konceptualizuoti tyrimą. Nagrinėjant atskirus su Lietuva siejamus literatūros faktus, iškeliami nauji žymių prancūzų rašytojų Rousseau, Hugo, Balzaco, Stendhalio, Mérimée veiklos ir kūrybos aspektai. Pirmą kartą įvertinama Leonardo Chodzkos leidybinė veikla, atskleidžiamas paties poeto kuriamas ir garsių prancūzų intelektualų suformuotas Adomo Mickevičiaus portretas. Analizei pateikus skirtingų žanrų tekstus – ne tik grožinės literatūros kūrinius, bet ir kelionių užrašus, memuarus, publicistinius straipsnius bei enciklopedinio pobūdžio studijas, literatūrinių ryšių tyrimas virto tarpdalykinio pobūdžio studija, galinčia suintriguoti ne tik literatūrologus, bet ir istorikus, sociologus, kultūrologus.

ENThe monograph presents the panorama of Lithuanian-French literary relations from the Middle Ages – the period of independent Lithuania until new independence in the 20th c. Abundant so far not explored or little known historical-literary material is used to explain the particularity of Lithuania’s image in French literature. The research is conceptualised around the heathenism aspect. The investigation of individual literary facts related to Lithuania brings up the new aspects of the activity and works of prominent French writers: Rousseau, Hugo, Balzac, Stendhal, Mérimée. The publishing activity of Leonard Chodźko is evaluated for the first time, and the portrait of Adam Mickiewicz created by the poet and formed by notable French intellectuals is revealed. The analysis covers texts of different genres – not only fiction works, but also travel notes, memoirs, publicist articles and encyclopaedic studies, thus the research of literary relations becomes an interdisciplinary study able to intrigue not only literary scholars, but also historians, sociologists and culture researchers.