Contribution of the society of Jesus to the heritage of architecture of Latvia

LTLatvijos teritorijoje Jėzaus Draugijos Lenkijos ir Lietuvos provincijų nariai veikė 1582–1820 metų laikotarpiu. Atvykę į naują vietą, Draugijos nariai paprastai įsikurdavo jau esančiuose pastatuose, tačiau ilgainiui jie pradėjo statyti naujus pastatus. Jėzuitų architektūros pėdsakai vietinėje aplinkoje būdavo daugiau išimtys, nors pasireikšdavo ir paradigmų, kurias tiek Ordinui tarnaujantys architektai, tiek vietos gyventojai pritaikydavo ir kūrybiškai modifikuodavo. Chronologinės Ordino architektūros ribos apima įvairius istorinius stilius – nuo manierizmo iki rokoko ir ankstyvojo klasicizmo. Jėzuitų architektūrinė veikla į Latvijos teritoriją atnešė įvairių Europos regionų bruožų, o tai gana smarkiai išplečia šio tyrimo kontekstą. Latvijos pavyzdžių analizė suteikia dar vieną progą išsklaidyti mitą apie vadinamojo jėzuitų stiliaus egzistavimą, kuris tam tikrą laiką buvo įsitvirtinęs vietiniuose meno istorijos tyrinėjimuose. Netgi vieno stiliaus rėmuose Jėzaus Draugijos pastatyti objektai pasižymi įspūdingomis formomis. Savo veikla visoje Latvijos teritorijoje jėzuitai suvienijo regionus, kurie iki tol puoselėjo skirtingas kultūrines tradicijas. Visų pirma tai galima pasakyti apie dvibokščių bažnyčių Kuršo kunigaikštystėje ir Respublikos Livonijoje išvaizdą. Netgi kalbant apie šią jėzuitų veiklą siaurąja prasme, Latvijos architektūros paminklai neturi vieningų išorinių bruožų, kurie rodytų formalią Ordino architektūros kalbą. Vis dėlto rašytiniai šaltiniai leidžia pastatus priskirti būtent šiai vienuolijai, o kai kuriais atvejais ryšį patvirtina ir jų ikonografija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Architektūra, sakralinė; Bažnyčios; Draugijos, religinės; Istorija; Jėzaus draugija; Jėzaus draugijos architektūrinis palikimas; Jėzuitai; Latvija (Latvia); Latvijos architektūra; Pastatai (statiniai, namai), istoriniai; Architecture; Architecture, ecclesiastical; Buildings, historical; Church; History; Jesuits; Latvia; Society of Jesus; Society, religious; The Architecture of Latvia; The architectural heritage of the Society of Jesus.

ENLithuanian and Polish members of the Society of Jesus acted in the territory of Latvia in 1520–1820. Upon arrival to a new place, members of the Society usually settled down in existing buildings, however, with time they began building new houses. Traces of Jesuit architecture in the local neighbourhood were rather an exemption, although certain paradigms could be observed, which were creatively modified and applied by architects of the Order as well as local residents. Chronological boundaries of the Order architecture cover various historical styles from modernism to Rococo and the early Classicism. Jesuit architectural activities brought to the Latvian territory peculiarities of various regions of Europe, what considerably enhances the context of this research. An analysis of Latvian samples provides one more possibility of destroying the myth about the existence of a so-called Jesuit style, which prevailed in local studies of art history for a certain period of time. Even objects constructed by the Society of Jesus within one style framework have impressive forms. Jesuit activities in the whole territory of Latvia united regions, which previously had fostered different cultural traditions. First of all, this can be said about the look of two-tower churches in the Duchy of Courland and Semigallia and Livonia. Even when speaking about these Jesuit activities in a narrow sense, Latvian architectural monuments do not have unanimous external features, which would indicate a formal architectural language of the Order. Nevertheless, written sources allow attributing these buildings to this monkdoom. In some cases this relation is evidenced by their iconography.