I-asis ir II-asis moterų suvažiavimai: Lietuvos moterų judėjimo siekiai ir išdavos

LT1905 m. Vilniuje buvo įkurtas Lietuvos moterų susivienijimas, kuriam vadovavo liberalės demokratės. 1908 m. įsikūrė Lietuvos katalikių moterų draugija, kurios įstatus patvirtino Kauno gubernatorius. Tokiu būdu Lietuvoje susidarė du moterų judėjimo centrai. I moterų suvažiavimas buvo svarbus įvykis moterų judėjimo raidai. Suvažiavime buvo priimti nutarimai: įkurti moterų organizaciją, iškovoti lygias politines teises bei švieti moteris. Lietuvės suvokė, kad jos pačios turi išsikovoti lygias su vyrais teises. I moterų suvažiavime aktyviai reiškėsi partijos ir politinės srovės. Tai atsiskleidė rengiant suvažiavimą ir jo metu. Jos siekė įtakoti suvažiavimo priimamus sprendimus ir moterų judėjimą. II moterų suvažiavime buvo reikalaujama: grąžinti politines teises moterims; įtraukti moteris į įvairias komisijas, kuriose rengiamos mokymo programos; leisti joms užimti mokyklose vadovaujančius postus. Suvažiavime buvo siūloma priimti moterų judėjimo 5 metų veiklos planą. Jame dalyvavo įvairių moterų organizacijų atstovės. Šis suvažiavimas buvo inteligenčių suvažiavimas, todėl radikalių nutarimų nepriėmė tik pageidavimus, skirtus prezidentui ir vyriausybei. II moterų suvažiavimas siekė suvienyti moterų judėjimą, tačiau dėl skirtingų pasaulėžiūrų ir trumpo veiklos periodo po suvažiavimo iki 1940 m. tai padaryti nepasisekė. [Iš leidinio]

ENIn 1905 the Lithuanian Women’s Union headed by a Liberal Democrat was established in Vilnius. In 1908 the Lithuanian Society of Catholic Women the articles of association whereof were approved by Kaunas Governor was founded. Thus, Lithuania gained two centres of the women’s movement. The first Women’s Congress was an important event in the development of the women’s movement. The Congress resolved to found a women’s organisation, to fight for equal political rights and to educate women. Lithuanian women became aware that they were able to fight for equal rights with men. The first Women’s Congress was actively attended by parties and political movements. This was obvious when organising the Congress and during the event. They wanted to influence the decisions of the Congress and the women’s movement. The second Women’s Congress demanded the return of political rights to women, involvement of women in various commissions drafting educational programmes and letting women to take managerial posts in schools. The Congress suggested adopting a 5-year operational plan of the women’s movement. Representatives of various women’s organisations participated in it. This Congress was a meeting of the intelligentsia, which was why it did not adopt radical resolutions and only expressed its preferences to the President and the Government. The second Women’s Congress sought to unite the women’s movement but due to different outlooks and a short period of activity after the Congress until 1940 it failed to do so.