Zmienność, wariantywność i wielokulturowość antroponimii południowej Wileńszczyzny w XVIII-XIX wieku
LTVilniaus krašto antroponimika lenkų kalba yra nepakankamai ištirta. Eišiškių parapija – paribio / pasienio teritorija, kurioje reiškėsi daugiakalbiškumas, daugiaetniškumas ir daugiakultūriškumas. XVIII–XIX a. pagrindinės etninės gyventojų grupės Eišiškių parapijoje buvo lietuviai, lenkai ir baltarusiai. Eišiškės taip pat buvo žydų bei čigonų centras. Šioje teritorijoje gyveno ir karaimai, ir totoriai. Halinos Karaś straipsnio tikslas – parodyti antroponimų įvairovę, daugiakultūriškumą pietiniame Vilniaus krašte, remiantis 1769–1864 m. Eišiškių parapijos gyventojų asmenvardžių duomenimis. Mokslininkės tyrimo šaltinių pagrindas – 23270 užrašytų asmenvardžių, surinktų iš 1769–1864 m. Eišiškių parapijos knygų. Didžioji dalis šių knygų buvo parašytos lenkų kalba. Dalis jų buvo atrasta Vilniaus universiteto lenkų kalbos dialektologijos studentų, vadovaujamų profesorės Elżbietos Smułkowos, per 1997 m. surengtą ekspediciją Eišiškėse, o kita dalis – pačios autorės jos pastarųjų išvykų į Eišiškes metu. Tyrimų objektas – tik katalikų asmenvardžiai, užrašyti lenkų kalba, krikšto knygose. Surinkti asmenvardžiai rodo kalbinę – kultūrinę mozaiką, kuri yra Eišiškių – pasienio teritorijos – specifikos pavyzdys. Straipsnyje autorė pateikia daug asmenvardžių pavyzdžių su paaiškinimais. Halina Karaś taip pat pateikia ypač išsamias dvejas lenteles, atskleidžiančias asmenvardžių paminėjimo krikšto knygose skaičių, dažnumą, procentinę išraišką ir kt.Reikšminiai žodžiai: 18 amžius; 19 amžius; Antroponimai; Asmenvardžiai; Eišiškės; Gudų kalba; Istoriniai šaltiniai; Kalkės; Krikšto knyga; Lenkų kalba; Vilniaus kraštas; 18-19 centuries; Anthroponymy; Belorusian language; Calque; Christening book; Eišiškės; Historical sources; Person names; Polish language; Vilnius district.
ENVilnius Region Polish anthroponymy has been insufficiently investigated so far. Eišiškės parish is the borderland territory characterised by multilingualism, multiethnicity and multiculturalism. In the 18th–19th c., the main ethnic groups in Eišiškės parish were Lithuanians, Poles and Belarusians. Eišiškės was also a centre of Jews and Roma people. Karaites and Tartars also lived in the territory. The aim of the paper by Halina Karaś is to show the diversity of anthroponyms, multiculturalism in the southern Vilnius region, based on the data of personal names of the inhabitants of Eišiškės parish in 1769–1864. The basis of research sources is 23 270 recorded anthroponyms, collected from the books of Eišiškės parish of 1769–1864. The majority of these books were written in Polish. Some of them were discovered by Vilnius University students of Polish dialectology, led by professor Elżbieta Smułkowa, during the expedition in Eišiškės in 1997, whereas the other part was collected by the author during her expeditions to Eišiškės. The object of the research is only Catholic anthroponyms recorded in Polish in the books of baptism. Collected anthroponyms show the linguistic-cultural mosaic which is an example of the specifics of Eišiškės – the borderland territory. The author presents a lot of examples of anthroponyms with explanations. Halina Karaś also presents two exhaustive tables that provide the number of mentioning of anthroponyms in the books of baptism, frequency, percentage, etc.
