Dvejopi toponimų dūriniai

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Dvejopi toponimų dūriniai
In the Journal:
Baltistica. 2005, 6 priedas, p. 159-160
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje pateikiami toponimų dūriniai. Aprašomi determinaciniai dūriniai su apsprendžiančiuoju pirmuoju dėmeniu Milžkapiai- . Teigiama, kad iš rytų baltų, z'-kamienės formos „milžis“ istoriškai kilo priesaginis vedinys su tvirtagale metatonija „milžinas“ . Visuotinė tvirtagalė žodžio „milžinas“ metatonija, anot autoriaus, leidžia manyti, kad „milžinas“ yra gana senas lietuvių kalbos vedinys. Su juo sudaryta nemažai toponimų. Teigiama, kad galūnės „-is“ sąlygotame dūrinyje „milžinkapis“ kirtis iš pamatinio žodžio „milžinas“ tvirtagalio šaknies skiemens dėsningai yra pasislinkęs į gretimą sandūros skiemenį su tvirtapradžiu antriniu dvigarsiu. Pažymima, kad prūsiškojo pobūdžio atvirkštinė tvirtapradė šaknies priegaidė aptinkama Mažosios Lietuvos žodyje „miljinis“(milžinas‘). Teigiama, kad įdomūs yra tų pačių sudaromųjų dėmenų (kaip Milžkapiai) sankaitos dūriniai „Kakmilžč“ (kalva), Kakmilžės, Kakmilžių bala - šaltiniuota pieva Kakmilžių kalno papėdėje (Vašuokos klonis). Šie vietovardžiai yra buvusios sėlių žemės pakraštyje ir gali turėti sėliškų bruožų. Autorius teigia, kad senieji Mitošiūnų kaimo žmonės yra pasakoję, kad dirbdami žemę kartą išarę labai didelio žmogaus blauzdikaulį ir buvo įsitikinę, kad Kakmilžės - tai milžinų kapai. Konstatuojama, kad dar senovėje susidaręs žodžių junginys „kapai milžių“ (t. y. milžinų), virto toponimu, kurio abiem nariams suaugus kilo dūriniai „Kapmilžės“ ir „Kapmilžė“, o sandūros junginiui „pm“ po regresyvinės disimiliacijos virtus „km“, ir atsirado Kakmilžės ir Kakmilžė.Reikšminiai žodžiai: Toponimai; Dūriniai; Toponyms; Compounding.

ENThe paper presents compounds of toponyms. It describes determinant compounds with the first element Milžkapiai-. A suffixal derivate with a rising accent milžinas [giant] is said to have historically originated from Eastern Baltic z'-stem form milžis. According to the author, a universal rising accent of the word milžinas allows to consider that milžinas is a very old Lithuanian derivative. Many toponyms have been compounded from this word. The accent in the compound milžinkapis [barrow], determined by the ending -is, has regularly shifted from the rising accent root syllable of the underlying word milžinas to the adjacent syllable with a falling accent secondary diphthong. A Prussian rising reversed root accent is observed in the word miljinis (giant) used in Lithuania Minor. The compounds of the metathesis of the same elements (like Milžkapiai): Kakmilžč (hill), Kakmilžės, Kakmilžių bala – a springy meadow at the foot of Kakmilžių mound (Vašuoka valley) attract attention. These place names are found at the edge of the former Selonian land and might contain Selonian features. The author says that according to the old inhabitants of Mitošiūnai village, people were farming and ploughed up the shin of a very giant person, thus they were certain that Kakmilžės was the burial ground of the giants. The old collocation kapai milžių [the graves of giants] is said to have transformed into a toponym, and the conglutination of its both elements gave rise to such compounds as Kapmilžės and Kapmilžė, and after the juncture pm changed into km due to a regressive dissimilation, Kakmilžės and Kakmilžė appeared.

ISSN:
0132-6503; 2345-0045
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/35013
Updated:
2018-12-17 11:42:46
Metrics:
Views: 50    Downloads: 5
Export: