Phenomenological insight into moral faculties: value-based aspect of education

LTStraipsnyje vertybiniu aspektu analizuojama sąžinės, kaltės ir atgailos fenomenologinė įžvalga. Ontologinių gerų/blogų veiksmų ir poelgių pagrindu analizuojami sąžinės priimami sprendimai bei atskleidžiama dorovės svarba, perteikiant moralės normas, kurios padeda sąžinei teisingai apsispręsti. Aptariamos E. Husserlio, M. Heideggerio, M. Schelerio ir K. Wojtylos fenomenologinių metodų taikymo galimybės ugdymo procese. Konkretaus asmens ugdymo procesas atsiskleidžia per dorovines vertybes, kurios determinuoja jo veiksmų ir poelgių vidinį priežastingumą. Ryšys tarp subjektyvaus išgyvenimo su objektyvia tiesa konkretizuojamas dorovine patirtimi, kurią padeda atskleisti dorovinių galių fenomenologinis tyrimas. Sąžinė padeda žmogui realizuoti savo tikrąją egzistencijos paskirtį, sukeldamas kaltės jausmą. Per jį asmuo, išgyvendamas tai savyje, atranda savo tapatybę. Jo suverenumas pasireiškia per laisvą veikimą, renkantis tiesą, kuri atskleidžia asmens savastį. Egzistencinė kaltė yra gėrio / blogio ontologinis pagrindas. Suobjektyvintas gėris, kaip dorovinių normų sklaida, realizuojama per sąžinę, padeda įprasminti teisingumo idėją. Šis įprasminimas vyksta išgyvenant vertybes, pasitelkus proto ir ugdymo formuojamą idealą. Egzistencinės kaltės jausmą panaikina atgaila. Fenomenologinė ugdymo proceso dorovinių galių įžvalga stiprina asmenybės vertybines orientacijas. Dorovinės vertybės suvienija žmones veikti kartu su kitais, padeda įveikti išorinį svetimumą ir plečia bendravimo vienų su kitais ribas.Reikšminiai žodžiai: Atgaila; Fenomenologinis požiūris į ugdymą; Kaltė; Sąžinė; Vertybės; Conscience; Guilt; Phenomenological insight into education; Repentrance; Values.

ENThe paper takes a value approach to analyse the phenomenological insights of conscience, guilt and repentance. Based on the ontological good/bad acts and works, the paper analyses the decisions made by the conscience and reveals the importance of moral, by conveying moral norms that help the conscience to make the right decision. The paper discusses the possibilities of application of E. Husserl’s, M. Heidegger’s, M. Scheler’s and K. Wojtyła’s phenomenological methods in the education process. The education process of a concrete person is revealed through moral values that determine the internal causality of his acts and works. The relationship between subjective experience and objective truth is made concrete through moral experience that is revealed by the phenomenological research of moral powers. Conscience helps a person to realise his actual purpose of existence by evoking the sense of guilt. Experiencing this inside, a person discovers his identity. His sovereignty is expressed through free action, choosing the truth that reveals the person’s identity. Existential guilt is the ontological basis of good/evil. Objectivised good is realised through conscience as dissemination of moral norms and helps to give sense to the idea of justice. This sense-giving takes place by experiencing values and having invoked the ideal formed by mind and education. Repentance eliminates the sense of existential guilt. The phenomenological insight of moral powers of the education process strengthens the personality’s value orientations. Moral values unite people for common action, help to overcome external alienation and expand the limits of mutual interaction.