Paradigm of positive socialisation

LTPozityvioji socializacija – naują socialinio ugdymo dinamiką nusakanti sąvoka, apibūdinanti vaikų poreikius ir profesionalų galimybes integruoti vaikus ir jaunuolius į grupes, visuomenę ir stebėsenos būdu vertinti, kaip ši ugdymo paradigma veikia ir daro įtaką vaiko gerovei. Pozityvios socializacijos kaip ugdymo paradigmos duomenų šaltiniai yra ugdymo proceso planavimas, ugdymo rezultato modeliavimas ir moderavimas, tačiau jie priklauso nuo sociologijos, politologijos, viešojo administravimo, antropologijos tyrimų ir apibendrinimų. Pozityvios socializacijos ugdymo paradigma pagrindžia galimybes nuosekliai siekti vaiko gerovės ir pozityviosios socialinės integracijos ir yra tiesiogiai susijusi su vaiko gerovės politika. Šeima, bendruomenė, mokykla, kartu su kitomis neformalaus ugdymo institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, neformaliomis bendraamžių grupėmis yra svarbiausios vaiko asmenybės tapsmui ir veiksmingai socializacijai. Užtikrinus visų šių socialinių agentų subalansuotą bei tikslingą veiklą, pozityviosios socializacijos ugdymo sistema įgytų vieningos ir efektyvios socialinės edukacinės sistemos bruožų. Siekiant straipsnyje išsikelto tikslo – išanalizuoti pozityviosios socializacijos paradigmas, buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išanalizuoti pozityvios socializacijos prielaidas; aptarti mokymo vadovų įtaką pozityviajai socializacijai: pozityviosios socializacijos aspektus; atsižvelgti į pozityviosios socializacijos paradigmas. Taikyti tyrimo metodai: analitinis monografinis, statistinės analizės ir kokybiniai analizės metodai, ekspertų apklausa.Reikšminiai žodžiai: Pozityvi socializacija; Pozityvioji socializacija, vaiko gerovė, socialinis pedagogas; Socialiniai pedagogai; Socialinė komunikacija; Positive socialisation; Posityve socialisation, wellbeing of the child. social pedagogue; Social communication; Social pedagogue.

ENThe article is concerned with the problem of positive socialisation as the conception of a managed and planned process and its analysis from the aspects of methodology, which is defined by the truth based on scientific knowledge and social and political dimensions and intervention substantiated by scientific knowledge, and which is intended for improving social and political life. Hence, on the basis of scientific and intervention dimensions the positive socialisation shall be defined as the policy of a positive action (the scenario of positive socialisation) on the basis of which the professional or competent persons can correct the socialisation behaviour of the subjects seeking to establish the components of positive socialisation and to block up the way to the consequences of elements of culture that are unacceptable to society. Empirical data are presented and commented on, which were collected by different researchers seeking to substantiate various dimensions of positive socialisation. Attempts have been made to reveal the necessity and the potential of interdisciplinary attitude towards positive socialisation. [From the publication]

• Pozityvioji socializacija / Giedrė Kvieskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2005. 184 p.
• Socializacija ir vaiko gerovė / Giedrė Kvieskienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginis universitetas, 2003. 249 p.