Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus "Akmens pašventinimas" (Sacra Lithothesis) : žanro problema

LTAnkstyvuoju kūrybos laikotarpiu (1618–1622) Motiejus Kazimieras Sarbievijus rašė proginius panegirinio pobūdžio kūrinius. Toks yra ir vienas ankstyviausių poeto rinkinių – „Akmens pašventinimas“, kurio žanrą bandoma apibrėžti šiame straipsnyje. Leidinio visumos analizė rodo, jog negalime šio kūrinio žanro apibrėžti vienareikšmiškai. Čia sudėti poetiniai tekstai – epigramos, odės – laikytini poeto lyrikos dalimi. Kita vertus, visas bažnyčios fundatoriui Katkevičiui dedikuotas veikalas yra skirtas jam pašlovinti, taigi jį galime vadinti panegirika. Svarbu pažymėti, jog ši panegirika iliustruota graviūromis, kurios taip pat atlieka panegirinę funkciją, taigi grafinis vaizdas ir tekstas sudaro nedalomą visumą ir yra interpretuotini drauge. Šiuo požiūriu kūrinys artimas literatūrinės emblemos žanrui, o kartu – su juo glaudžiai susijusiai herbinei poezijai. Be to, emblematika paveikusi „Akmens pašventinimo“ struktūrą: leidinį sudaro keturios ikonų (graviūrų), lemų (inskripcijų) bei subskripcijų (eiliuotų tekstų) kompozicijos. Emblemiškumas – vienas iš svarbiausių jėzuitų teatrinės ir parateatrinės veiklos bruožų. Esama ir daugiau požymių (dorybių alegorijos, atliekančios personažų funkciją, kreipiniai į dedikatą, auditoriją), leidžiančių „Akmens pašventinimą“ vertinti kaip scenai ar šiaip viešai atlikti skirtą veikalą – deklamacinį dialogą. Draminių elementų randame ir kituose proginiuose Sarbievijaus kūriniuose. Taigi Sarbievijus žinotinas ne tik kaip panegirinių eilių, bet ir kaip scenai skirtų veikalų autorius.Reikšminiai žodžiai: Deklamacinis dialogas; Draminis kūrinys; Emblemika; Emblemos žanras; Epigramos; Herbas; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Odės; Panegirika; Poezija; Poezijos rinkinys; Proginė literatūra; Teatras; Žanras; Coat of arms; Collection of poems; Declamatory dialoge; Dramatic creation; Emblem genre; Emblematics; Epigrams; Genre; Motiejus Kazimieras Sarbievijus; Occasional literature; Odes; Panegyric; Poetry; Theatre.

ENDuring the early period of creation (1618–1622) Maciej Kazimierz Sarbiewski wrote panegyric works for special occasions. The paper attempts to define the genre of one of the earliest collections of the poet, “Akmens pašventinimas” [Sanctification of Stone]. The analysis of the entire publication reveals that we cannot define this genre unambiguously. The poetical texts – epigrams and odes – included in this collection are considered to be part of the poet’s lyrics. On the other hand, the entire treatise dedicated to church founder Katkevičius serves the purpose of glorification, thus it could be called a panegyric. It should be noted that this panegyric is illustrated by etching that also performs the panegyric function; therefore, the graphical image and text constitute the integral whole and should be interpreted jointly. In this aspect the work is close to the genre of a literary emblem and the closely related armorial poetry. Furthermore, the emblem has affected the structure of “Akmens pašventinimas”: the publication consists of four compositions of icons (etching), lemmas (inscriptions) and subscriptions (versed texts). The emblem nature is one of the most important features of Jesuit theatre and paratheatre activities. There are also other features (virtue allegories performing the function of characters, addresses to the dedicatee and the audience) that allow evaluating “Akmens pašventinimas” as the treatise dedicated to the stage or a public performance – a declamation dialogue. We may find drama elements in other Sarbiewski’s works dedicated to special occasions. Thus Sarbiewski should be known as the author of both panegyric verses and treatises intended for the stage.