Tarptautinės sutartys ir Lietuvos valstybė

LTTarptautinės sutartys šiuolaikinėje tarptautinėje teisėje traktuojamos kaip pagrindiniai šios savarankiškos teisės sistemos šaltiniai. Ne tik pastebimai išaugo tarptautinių sutarčių skaičius, bet kai kurios tarptautinės sutartys kodifikavo tarptautinės teisės šakas: tarptautinę jūrų teisę, diplomatinę teisę, konsulinę teisę, tarptautinę sutarčių teisę ir kitas. Išaugo ir tarptautinių sutarčių, kurių šalimi tapo atgavusi nepriklausomybę Lietuvos Respublika, skaičius. Užsienio reikalų ministerijos tarptautinių sutarčių registro duomenimis, 1990 metais Lietuvos Respublika su kitomis valstybėmis pasirašė 11 tarptautinių sutarčių, 1991 – 25, 1992 – 84, 1993 – 87, 1994 – 74, 1995 – 77, 1996 – 67, 1997 – 57, 1998 – 53, 1999 – 56, 2000 – 40, 2001 – 53. Tarptautinių sutarčių teisė, kaip tarptautinės teisės šaka, reglamentuoja įvairius su tarptautinėmis sutartimis susijusius klausimus: tarptautinių sutarčių sudarymo, tarptautinių sutarčių įsigaliojimo ir taikymo, sutarčių laikymosi, sutarčių aiškinimo, sutarčių pataisų, sutarčių negaliojimo, sutarčių registravimo, skelbimo ir kitus klausimus. Visi šie klausimai yra nagrinėjami tarptautinės teisės doktrinoje. Kiek mažiau yra išnagrinėtas konkrečių valstybių požiūris į tarptautinių sutarčių taikymo praktiką. Ilgą laiką Lietuvos valstybėje buvo matyti įvairių tarptautinių sutarčių klausimų doktrinos spragos. Tiesa, per paskutinius penkerius metus pasirodė įvairaus lygio mokslinių darbų, iš kurių visų pirma reikėtų paminėti Eglės Radušytės 2001 metais apgintą socialinių mokslų daktaro disertaciją „Tarptautinės sutartys Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje“.Teritorinius tarptautinių sutarčių galiojimo aspektus Lietuvos Respublikos baudžiamojoje teisėje išnagrinėjo Andrius Nevera socialinių mokslų daktaro disertacijoje „Valstybės baudžiamosios jurisdikcijos principai ir jų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“. Straipsnių tarptautinių sutarčių klausimais yra parengę prof. P. Kūris, prof. V. Vadapalas, prof. S. Katuoka, doc. D. Jočienė, dr. E. Radušytė. Tačiau tenka pažymėti, kad dar pasigendama darbų, kuriuose būtų detaliai analizuojamas Lietuvos valstybės požiūris į tarptautines sutartis bei Lietuvos valstybės tarptautinių sutarčių taikymo praktiką, taip pat 1999 m. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo nuostatas. Šiame straipsnyje analizuosime kai kuriuos nenagrinėtus tarptautinių sutarčių sudarymo, tarptautinių sutarčių vietos Lietuvos teisinėje sistemoje ir kai kuriuos kitus su tarptautinėmis sutartimis susijusius aspektus. [Iš leidinio]

ENThe author of the article points out that the importance of international treaties has increased in the international community’s life. The article overviews the dynamics of international treaties signed by the Republic of Lithuania during 1991-2001. According to the author, it would be expedient, basing on the theory of harmonisation of the national and international laws, to have a single international treaty concept both in the international and national laws. The author gives a positive evaluation of Articles 3 and 4 of the Law on International Treaties of the Republic of Lithuania regulating issues of pragmatism of international treaties. These Articles are noted as representing political safeguards, which may not be efficiently used if decisions concerning pragmatism of international treaties are taken by a single entity. The author proposes to eliminate the loophole in the law by defining the right of initiative of international treaties basing on the conception of the right of initiative. Naturally, this conception should be applied taking into account the specific character of the international law. The author proposes that in cases when an international treaty allows choosing alternative ways of recognising the treaty’s relevance in law, the state of Lithuania should give priority to the process of treaty ratification. All this is based on the specifics of the Lithuanian legal system. The author is of the same opinion as the Lithuanian scientists on the new norm in the Constitution, which would solve questions of primacy of international treaties over the national laws as well as the relations of international treaties and the Constitution. [Text from author]