Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta privataus gyvenimo apsauga : informacijos skleidimo apie viešuosius ir privačius asmenis skirtumai

LTTiesioginis Konstitucijos taikymas, aktyvi konstitucinės kontrolės institucijų veikla, galimybė ginti savo teises vadovaujantis Konstitucija rodo, jog Konstitucija vis labiau skverbiasi į teisinį gyvenimą bei skatina įstatymų leidėją gerbti jos nustatytus reikalavimus, įstatymu reguliuojant visuomeninius santykius. Teisė turi sudaryti priešingus interesus ir garantuoti norminiu pobūdžiu adekvačią tų interesų apsaugą. Todėl informacijos laisvė ir privataus gyvenimo neliečiamumo teisė, įtvirtintos Konstitucijoje, kelia įstatymų leidėjui uždavinį – reglamentuojant informacijos rinkimo ir skelbimo apie viešuosius ir privačius asmenis veiklą, išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į privatumą ir informacijos laisvės, išvengiant jų įgyvendinimo viena kitos sąskaita. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Privataus gyvenimo apsauga; Privatieji ir viešieji asmenys; Teisė į privatumą; Viešieji vs. privatūs asmenys; Žodžio laisvė; Constitution of Lithuanian Republic; Freedom of expression; Private and public persons; Protection of private life; Public vs. private persons; Right to privacy.

ENThis article focuses on the issue: whether limits of freedom of expression and information differ with regard to private and public persons. Analysis of the Lithuanian Constitution, national law and case law as well as European Court of Human Rights decisions was made in order to explore the issue. The rights set out in Constitution and Convention on Human Rights are not absolute. The Constitution and Convention require a fair balance to be struck and maintained between conflicting rights, taking into account the importance, which the Court of Human Rights has attached to the freedom of press to investigate political matters in the public interest. The analysis revealed, that public persons are afforded minimum protection of their reputations and private lives while, they enjoy broader limits of speech and press freedom than private persons. According to the Strasbourg Court a public person inevitably and knowingly "lays himself open to close scrunity of his every word and deed by both journalists and the public at large, and he must consequently display a greater degree of tolerance". [From the publication]