Gamta ir religija

LT„Gamta ir religija” yra mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame dalyvauja įvairių sričių mokslininkai (religijotyrininkai, istorikai, archeologai, kalbininkai, folkloristai) iš įvairių Lietuvos ir Latvijos mokslinių institucijų. Tyrinėjami senosios baltų religijos teorinius ir istorinius aspektai, aptariami metodai, istoriniai šaltiniai, atskiri senosios religijos reiškiniai <...>. Elvyra Usačiovaitė įvertina skirtingų religijotyros metodų (lyginamojo, fenomenologinio, struktūralistinio) taikymo perspektyvumą ir pasiektus rezultatus tiriant baltų religiją, veda takoskyrą tarp pagoniškų ir krikščioniškų elementų lietuvių tradicijose. Gintaras Beresnevičius iš naujo tyrinėdamas rašytinius šaltinius koreguoja stereotipinius teiginius apie lietuvius kaip gamtos garbintojus. Autoriaus nuomone, tai buvo ne tiek gamtos garbinimas, kiek gamtos prieglobstyje įrengtose šventvietėse dievams skirtų ritualų atlikimas. Juris Urtanas supažindina su Elko alkakalnio Žiemgaloje archeologinių tyrinėjimų rezultatais. Romas Batūra iškelia toponimikos reikšmę religijotyrai ir apibūdina vietovardžių, atspindinčių Vižo vardą, grupę. Rimantas Balsys gilinasi į prūsų ir lietuvių vandens dievybes ir dvasias, paminėtas XV–XVII a. rašytiniuose šaltiniuose bei lietuvių tautosakoje. Jonas Balčius nagrinėja baltiškosios pasaulėžiūros atspindžius Kristijono Donelaičio „Metuose“. Radvilė Racėnaitė aptaria XIX–XX a. pr. Lietuvių tautosakos duomenis apie tikėjimą mirtį pranašaujančia paukščių ir gyvūnų elgsena. Valdis Rusinis pateikia latvių derlingumo dievybės Jumio istorinės raidos interpretaciją. Dainius Razauskas interpretuoja XVIII a. jėzuitų vizitacijoje paminėtų lietuviškų apeigų ritimai pavadinimo prasmę, ją siedamas su senovės indų religija.Reikšminiai žodžiai: Nature; Religion; Balts; Culture; Beliefs.

ENNature and Religion is a collection of articles from scientists from various Lithuanian and Latvian scientific institutions. The ancient Baltic religion is examined, and methods, historical sources, and separate phenomena of the ancient religion are discussed. Elvyra Usačiovaitė evaluates the prospect of adapting various methods of religious studies, and results achieved in researching Baltic religion. Gintaras Beresnevičius corrects the stereotypical assertions about Lithuanians as worshippers of nature. It was not so much a worshipping of nature as it was the performance of various rituals for the gods at holy sites organised in nature. Juris Urtāns introduces the reader to archaeological research at the Elka shrine hill in Zemgale. Romas Batūra discusses the meaning of toponymy to religious studies research and describes the group of place names that reflect the name “Vižas”. Rimantas Balsys goes deeper into the Prussian and Lithuanian water goddesses and spirits mentioned in written sources and Lithuanian folk songs. Jonas Balčius examines the Baltic worldview in Kristijonas Donelaitis‘ The Seasons“. Radvilė Racėnaitė discusses information from Lithuanian folk songs of the 19th-20th centuries about the belief of bird and animal behaviour in foretelling death. Valdis Rusinis provides an interpretation of the historical development of Jumis, the Latvian goddess of fertility. Dainius Razauskas interprets the meaning of the name of the Lithuanian ritimai ceremonies mentioned during a visit by Jesuits in the 18th century, linking it with the ancient religion of India.

• Etnologija / Ethnology
• Archeologija / Archaeology