Bendrieji rytų baltų kalbų gérti, geria, gėrė - dzêrt, dzeŗu, dzêru tipo veiksmažodžiai

LTStraipsnyje tiriamos Cer tipo šakninių veiksmažodžių poros lietuvių ir latvių kalbose. Semantikos analizė rodo būdingą reikšmės kaitą ir labai didelį rytų baltų kalbų artimumą, kadangi reikšmių pakitimai ir išsišakojimai labai panašūs. Visi aptariamieji veiksmažodžiai identiški morfologinės struktūros požiūriu. Esamajame laike jie visi yra ia-kamieniai, tačiau kitų kalbų atitikmenys rodo, kad aptariamųjų šaknų veiksmažodžiai gali būti įvairūs, o dažniausiai turi nulinį esamojo laiko formantą. Greičiausiai rytų baltų kalbų inovacija – ir būtojo laiko ē-kamienas. Nors analizuojamieji veiksmažodžiai prūsiškų atitikmenų neturi, iš kurių būtų galima spręsti apie jų struktūrą, tačiau šakniniai veiksmažodžiai rytų baltų kalbose ir prūsų kalboje neretai yra skirtingo kamieno, plg. prūsų ima-ts „ėmė“, prowela „apvylė“, lima-ts „laužė“. Todėl vargu ar galima tikėtis adekvačių preteritinių atitikmenų ir Cer tipo veiksmažodžiams. Nagrinėjamieji veiksmažodžiai abiejose rytų baltų kalbose turi balsių kaitą Cer : Cēr, tačiau yra kilę iš apofoninių Cer- / Cr- tipo šaknų. Taigi jie apibendrino pagrindinį šaknies balsių kaitos laipsnį su nauju preteritinių balsio pailgėjimu. Struktūrinis modelis Cer/Cēr greičiausiai susiformavo rytų baltų epochoje. Jokiose kitose kalbose nėra susidaręs vieningas struktūrinis tipas, nors kiek primenantis baltiškuosius Cer tipo veiksmažodžius. Tiek iа-kamienių formų apibendrinimas esamajame laike, tiek ir ē-kamienių būtajame, tiek šaknies balsio apibendrinimas, matyt, yra susijęs su rytų baltų kalboms būdingu šaknų išsišakojimu diatezinės opozicijos pagrindu.Reikšminiai žodžiai: Baltų kalbos; Rytų baltai; Veiksmažodžiai; Baltic languages; East Balts; Verbs.

ENThe article analyses Cer-type stem verb pairs in Lithuanian and German languages. The semantic analysis reveals a characteristic shift in the meaning and a significant closeness of eastern Baltic languages, since changes in meanings are very similar. All the discussed verbs are identical in terms of morphological structure. Their present tense forms are all ia-stem, however, equivalents in other languages indicate that verbs of the discussed stems can be various, and usually they have a zero formant of the present tense. The ē-stem of the future tense is also presumably an innovation of eastern Baltic languages. Although the analysed verbs do not have Prussian equivalents, which could help analyse their structure, however, stem verbs in eastern Baltic languages and the Prussian language are usually of different stem, for example, the Prussian ima-ts “took”, lima-ts “broke”. Therefore, it is hardly possible to hope for adequate equivalents for Cer-type nouns. The analysed verbs in the both eastern Baltic languages have the vowel shift Cer: Cēr, however, originates from apophonic Cer- / Cr- type stems. Therefore, they generalised the key degree of the stem vowel shift with the new lengthening of the vowel. The structural model Cer/Cēr presumably formed in the epoch of eastern Baltic languages. No other languages have a unified structural type resembling the Baltic Cer-type verbs. The generalisation of ia-stem forms in the present tense and ē-stems in the past tense as well as the generalisation of the stem vowel are presumably related to the changes of stems of eastern Baltic languages on the basis of diathesical opposition.