Juozapas Jurgis Hilzenas ir jo Dienoraštis: keli štrichai masono biografijai

LTAptartieji biografiniai J. J. Hilzeno ir laisvosios mūrininkijos sąsajų aspektai leidžia šį Livonijos didiką kartu su M. K. Oginskiu, K. N. Sapiega, I. Potockiu įrašyti į XVIII a. Abiejų Tautų Respublikos aristokratiškosios masonystės atstovų gretas. Jie dėjo anglų ir škotų masonystės pagrindus ir kūrė decentralizuotą. Didikai neskirstė politinės erdvės į „Lietuvą“ ir „Lenkiją“, o valstybės padalijimų akivaizdoje naudojosi visais svertais, siekdami keisti situaciją sau naudinga linkme. Nors nėra duomenų, kad rašydamas Dienoraštį (1752-1759) J. J. Hilzenas buvo masonas (laisvųjų mūrininkų sąjūdyje aktyviau reiškėsi 1774-1780), šiame egodokumentiniame tekste jaučiamas aristokratiškas bajoriškos garbės supratimas, tobulos bendrystės ir tiesos siekis, kurį vėliau J. J. Hilzenas įgyvendino laisvųjų mūrininkų sąjūdyje. Dienoraštis turi autobiografinio pasakojimo pirmuoju asmeniu, t. y. klasikinės memuaristikos (ypač pirmoji dalis) ir atsiminimų (antroji dalis), bruožų. Remiantis tradicine metodologija, kuri memuaristiką skirsto į klasikinę (parašytą iš tam tikros laiko perspektyvos) ir dienoraščius (neturinčius laiko atstumo, kurtus „čia ir dabar“), J. J. Hilzeno Dienoraštis neabejotinai atsiduria antroje „neklasikinių“ kūrinių grupėje. Mat J. J. Hilzenas tikrai neturėjo intencijų Dienoraštį paviešinti ar publikuoti, bet rašė dažniausiai iškart, turėdamas laisvą valandėlę. Dienoraščio autorius gimė iki 1750 metų, bet aktyviai veikė, ypač masonijos srityje, Stanislovo Augusto epochoje. Šeimoje įdiegtos vertybės ir studijuojant įgytos žinios sutapo ir išreiškė pamatinius laisvosios mūrininkijos idealus – laisvę, toleranciją, žmoniškumą. Apskritai apie J. J. Hilzeną galime kalbėti kaip apie nepriklausomos mąstysenos ir politinės laikysenos asmenybę.Reikšminiai žodžiai: Dienoraščiai; Dieoraštis; Juozapas Jurgis Hilzenas; Masonai (laisvoji mūrininkija); Masonai, biografija; 18 amžius; 18th cent; Biography; Diary; Freemasonry; Freemasons; Joseph Georg Hylzen; Jozef Jerzy Hylzen; Private diaries.

ENThe discussed biographical aspects of the connections of Jozef Jerzy Hylzen and freemasonry allow attributing this Livonian nobleman together with Oginskis, Sapieha, Potockis to the representatives of the aristocratic freemasonry organisation of the 18th c. Polish-Lithuanian Commonwealth. They laid the foundations of English and Scottish freemasonry and created a decentralised organisation. The nobility did not divide the political space into “Lithuania” and “Poland” and used all levers in the face of state partitions, seeking to change the situation for their own benefit. Although there are no data that while writing the Diary (1752–1759) Hylzen was a freemason (he more actively participated in the organisation in 1774–1780), this egodocumentary text reflects the aristocratic understanding of noble honour, aspiration of perfect community and truth, which was later implemented by Hylzen in the freemason movement. The Diary contains features of autobiographical first person narrative, i.e. classical memoiristics and recollections. Based on traditional methodology that divides memoiristics into classical (written from a certain time perspective) and diaries (having no time distance, created “now and here”), Hylzen’s Diary undoubtedly falls into the second group of “non-classical” works. Hylzen did not have intentions to publish the Diary and wrote it whenever he had a free minute. He was born before 1750, but he was actively involved in freemasonry in the epoch of Stanisław August Poniatowski. The values instilled in the family and the knowledge acquired through studies coincided and expressed the basic ideals of freemasonry, i.e. freedom, tolerance, humanity. Hylzen in general could be considered a personality of independent mindset and political bearing.

• Emilijos Beniovskytės-Vrublevskienės (Emilia z Beniowskich Wróblewska, 1830-10-05–1886-12-23) dienoraščiai (1850-08-05–1886-09) / Reda Griškaitė. Archivum Lithuanicum. 2012, t. 14, p. 227-308.
• Masonų knygos kultūros raiška XIX amžiaus Lietuvoje / Arvydas Pacevičius. Knygotyra. 2016, t. 67, p. 115-147.