LTStraipsnyje analizuojamas žodžių reikšmių iliustravimas jų (reguliariaisiais) vediniais. Aiškinamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose įprasta iliustruoti antraštinių žodžių reikšmes jų vediniais – deminutyvais, vediniais su priešdėliais be-, ne-, nebe-, te-, tebe-. Iliustruojant daiktavardžius ir būdvardžius deminutyvais, neparodoma, kad šie daugeliu atvejų priklauso skirtingoms kirčiavimo paradigmoms. Iliustruojant būdvardžius vediniais su priešdėliu ne- neparodoma, kad vieni jų yra laipsniuojami, kiti ne. Neiškeliant veiksmažodžių su priešdėliu ne-, o tik sporadiškai jais pailiustruojant pamatinius žodžius, neparodomas jų sintaksinis junglumas. Aptariamąjį žodžių iliustravimą galima būtų aiškinti tuo, kad lietuvių kalba pasižymi kai kurių darybos tipų reguliarumu: būdvardžių laipsnių formos ribojasi maždaug tokiu pačiu būdvardžių ratu, kaip ir priesagos -umas abstraktai, o prieveiksmius su -(i)ai dėl jų reguliarumo drąsiai būtų galima vadinti atsakančių būdvardžių formomis. Visų potencialių darinių su priešdėliais be-, ne-, nebe-, te-, tebe- negali apimti nė išsamiausias leksikografijos darbas. Tačiau šie priešdėliai reiškia lietuvių kalbos veiksmažodžiams būdingas gramatines-semantines kategorijas. Todėl manytina, kad reikėtų pripažinti šiems priešdėliams lygaus su kitais statusą ir iškelti jų vedinius, taip pat ir deminutyvus atskirais antraštiniais žodžiais. Potencialumo problemą galima išspręsti remiantis dažnumų žodynais, tiriant vartoseną tekstynuose ar internetinės paieškos įrankiais. Iškėlus tokius žodžius žodyne būtų geriau atskleidžiama lietuvių kalbos sistema.Reikšminiai žodžiai: Aiškinamasis žodynas; Deminutyvas; Priešdėlinis veiksmažodis; Reikšmė; Vedinys; Derivative; Diminutive; Explanatory dictionary; Meaning; Prefix verb.
ENExplanatory Lithuanian dictionaries sometimes use derived forms to illustrate a headword: diminutives without a lexicalized meaning or derivatives with the particle prefixes ne-, nebe-, te-, tebe-. This practice developed because word formations of this type are notably regular (e.g. every noun has at least a few diminutive forms) and the inclusion of these derivatives in a dictionary, it is thought, would greatly expand it. In addition, derivatives with particle prefixes were regarded as an orthographical matter (whether or not to write these particles as separate words). In the opinion of the author of this article, such a situation causes problems. When diminutives are given in illustrations, their accent class is not indicated, and in many instances this differs from that of the base word. When prefixed derivatives are not made into headwords, matters of spelling (orthography) are confused with those of the language system, and the fact is obscured that some Lithuanian grammaticosemantic categories are expressed by means of word formation. This article proposes that the actual usage of these derivatives be analyzed by searching through corpuses, frequency dictionaries, and the Internet and that they either be made into headwords or be listed by heading at the bottom of the dictionary page. [text from author]