Beekvivalentė leksika aiškinamuosiuose žodynuose

LTLeksika, kurią galima būtų vadinti beekvivalente, labai svarbi tautos materialinei ir dvasinei kultūrai pažinti. Beekvivalentė leksika apima tokias sritis: nacionalinė virtuvė, rūbai, muzikos instrumentai, tautiniai šokiai, tradicijos ir papročiai, tautosaka ir mitologija, tautos istorijos dalykai. Straipsnyje aptariamas vienas beekvivalentės leksikos klodas – šokių ir žaidimų pavadinimai ir jų apibrėžimas aiškinamuosiuose žodynuose. Apžvelgiama, kaip apibrėžiami keli šokių ir žaidimų pavadinimai „Lietuvių kalbos žodyne“ ir skirtinguose „Dabartinės lietuvių kalbos žodyno“ leidimuose. Analizė atskleidžia, kad lietuvių kalbos aiškinamuosiuose žodynuose nagrinėjamoji leksika apibrėžiama gana skurdžiai, neretai tenkinamasi formule 'toks šokis', 'toks lietuvių liaudies šokis' ir pan. Straipsnyje taip pat buvo palyginti septyni kitų kalbų aiškinamieji žodynai – trys skirtingos apimties anglų kalbos žodynai, du panašios apimties italų kalbos žodynai bei po vieną prancūzų ir rusų kalbos žodyną. Iškilusios problemos gana panašios – pateikiant šią semantinę leksinę grupę ir kitų kalbų žodynuose įvairuoja semantinių komponentų skyrimas, vienų žodžių reikšmės eksplikuojamos gana detaliai, kitų – lakoniškai. Apibrėžiant šokių pavadinimus paprastai nurodomi šie semantiniai komponentai – tempas, kilmė, charakteringi judesiai ar žingsniai ir t. t. Tačiau akivaizdu, kad, palyginti su lietuvių kalbos nagrinėtaisiais žodynais, šios leksinės semantinės žodžių grupės apibrėžtys išsamesnės, – kad šokio pavadinimas būtų eksplikuojamas formule 'toks šokis' užfiksuoti nepavyko.Reikšminiai žodžiai: Aiškinamasis žodynas; Aiškinamieji žodynai; Beekvivalentė leksika; Leksikografas; Skolinta leksika; Šokio pavadinimas; Šokių ir žaidimų definicijos aiškinamuosiuose žodynuose; Žaidimo pavadinimas; Definition of dances and games in monolingual dictionaries; Explanatory dictionaries; Explanatory dictionary; Lexical borrowings; Lexicographer; Lithuanian; Name of dance; Name of game; Non-equivalent lexical items; Nonequivalent lexis.

ENThis article deals with the problems involved in defining the names of dances and games and with the presentation of this lexicosemantic group in Lithuanian, English, Italian, French, and Russian explanatory dictionaries. The sources studied lead to the conclusion that both in Lithuanian and in other languages lexicographers encounter very similar problems. In the explanatory dictionaries of various languages the definitions of this lexis exhibit similar difficulties: a lack of consistency and uniformity as well as unclear principles for distinguishing semantic components. It is obvious that the words in this lexicosemantic group are explained far more thoroughly in English, French, Italian, and Russian dictionaries than in Lithuanian ones. Lithuanian explanatory dictionaries often define this part of the nonequivalent lexis rather briefly: 'a kind of dance', 'a kind of Lithuanian folkdance', etc. [text from author]

• Atitikmenų ekvivalentiškumo problema paraleliniuose XVII a. žodynuose / Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė. Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės / sudarytojos ir mokslinės redaktorės: Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vilma Zubaitienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018. P. 61-125.
• Etnolingvistika / Aloyzas Gudavičius. Šiauliai : K.J. Vasiliausko įm., 2000. 181 p.
• Leksikos vartosenos tyrimai ir leksikografinė praktika / Vilma Zubaitienė. Lietuvių kalba. 2023, Priedas, p. 102-172.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Tautinės realijos : pavadinimai, terminai ir jų vartojimas / Regina Kvašytė. Terminologija. 2009, 16, p. 56-67. Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2012. P. 110-122.
• Žodžio reikšmės definicijos tautinis aspektas / Aloyzas Gudavičius. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / redaktorių kolegija: Pietro U. Dini ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. P. 61-69.