Сложное имя как синтез поэтического и когнитивного изображения человека

LTŽmogaus vardas – ypatingas žodis. Jis duodamas visam gyvenimui ir lydi žmogų iki jo gyvenimo galo. Iš visų asmenvardžių išsiskiria dvikamieniai vardai. Juos naudojo beveik visos tautos, kalbančios indoeuropiečių šeimos kalbomis. Įvairiose indoeuropiečių kalbose sutinkami dvikamieniai vardai yra labai panašūs pagal šių antroponimų dėmenimis virtusių bendrinių žodžių prasmę. G. Schrammas, tyrinėdamas germanų senąją antroponimiją, S. Valentas, aprašinėdamas lietuvių dvikamienius asmenvardžius, daro išvadą, kad šio tipo varduose atsispindi herojinės poezijos pėdsakai, juos sudarančios leksemos neabejotinai labai senos, o šių tikrinių vardų schema didžiai archajiška. Čia susiduriame su senuoju herojinės poezijos žodynu. Šio straipsnio pagrindinė mintis ta, kad žodį poezija, kalbant apie senąją antroponimiją, reikėtų suprasti plačiąja prasme. Čia reikia turėti omenyje ne tik tai, ką dabar vadiname poezija. Senojoje antroponimijoje užkoduota to meto žmogaus pasaulėžiūra, ideologija, kultūa. Apeliatyvų, naudotų sudarant dvikamienius asmenvardžius, semantikos diapazonas pakankamai platus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antroponimas; Antroponimija; Apeliatyvai; Apeliatyvas; Herojinė poezija; Ide. ir baltų priešistorinės poezijos pėdsakai; Indoeuropiečių kalbos; Kognityvinė lingvistika; Kultūra; Semantika; Senasis dvikamienis asmenvardis; Senieji sudurtiniai vardai; Vardas; Ancient compound names; Anthroponomy; Appellative; Appellatives; Cognitive linguistics; Culture; Heroic poetry; Indo-European Languages; Indo-European and Baltic traces of prehistoric poetry; Name; Semantic; Study of personal names; The Old Person's Name of the Two Stems.

ENPersonal name is a special word. It is given for the whole life and it accompanies the person until the very death. Two-stem personal names prevail among all personal names. They are used almost by all nations speaking Indo-European languages. Two-stem personal names used in various Indo-European languages are very similar according to the meaning of these anthroponymical components once being common words. G. Schramm, when analysing the old German anthroponymy, and S. Valentas, when describing Lithuanian two-stem personal names, conclude that these types of personal names have traces of heroic poetry, the lexemes comprising them are very old and the scheme of these proper names is archaic. Here we come across the vocabulary of old heroic poetry. The main thought of this article is that the word “poetry” should be perceived in a wider sense when speaking about the old anthroponymy. We should not be limited to the contemporary meaning of the word “poetry”. The old anthroponymy has the then human worldview, ideology and culture encoded in it. The semantic range of appellatives used to combine two-stem personal names is rather wide.