Ekspresyvioji lietuvių kalbos leksika ir vartosenos žodynai

LTStraipsnyje siekiama pasiūlyti kriterijus, kuriais remiantis būtų galima įvertinti, ar ekspresyvusis žodis trauktinas į žodyną, bei apžvelgti tokių žodžių kaip specifinių leksemų reikšmės aprašymo ypatumus. Vaizdingieji veiksmažodžiai ir daiktavardžiai ne tik pavadina veiksmą, daiktą, reiškinį, būseną ir pan., bet ir suteikia apie tą žodį papildomos emocinės, ekspresinės arba modalinės informacijos (dūlinti, plumpinti 'sunkiai eiti') Vaizdingieji daiktavardžiai daugiausia apibūdina žmogų ar jo kūno dalis, būdo savybes, asmenybės bruožus,( makaulė 'galva', kėpša 'liurbis, kvailys'). Kita ekspresinės leksikos dalis – ištiktukai, keiksmažodžiai, jaustukai, gyvūnų šaukimo garsažodžiai – neįvardija tikrovės, o tik išreiškia kalbėtojo jausmus, pojūčius, potyrius jos atžvilgiu arba jį supančią tikrovę paprasčiausiai pamėgdžioja. Ekspresyvioji leksika yra specifinė, kad ją sudarančių žodžių semantinėje struktūroje vyrauja konotacinis elementas. Todėl aprašant tokią leksiką žodynuose reikia įvertinti pragmatinę jos vartojimo situaciją. Ekspresyvios leksikos atrankos vartosenos žodynams kriterijai gali būti keli: vartojimo dažnumas (parenkant komunikacinio perviršio ypatybių turinčius žodžius, reikia atsižvelgti į realų jų vartojimą); leksikografo valia („ideologiniai“ argumentai, manant, kad žodynas yra priemonė sulaikyti tokios leksikos nykimą, suaktualinti kai kurias nykstančių žodžių grupes); kognityvistinis kriterijus (atsisakius konotuotų ideografinių sinonimų pateikimo, susiaurinamos reiškinių, veiksmų, objektų sąvokos ir daroma žala suvokimo procesams).Reikšminiai žodžiai: Ekspresyvumas; Jaustukas; Keiksmažodis; Kognityvistinis kriterijus; Leksikografo valia; Vaizdingasis veiksmažodis; Vartojimo dažnumas; Žodynas; Cognitive criterion; Curse; Dictionary; Expressive lexis; Figurative verb; Frequency of use; Interjection; Lexicographer's wish; Lithuania language.

ENAttempts are made in the article to suggest criteria, based on which an expressive word could be assessed if it is worth including into a dictionary, and to review peculiarities of meaning description of such words, as specific lexemes. Figurative verbs and nouns not only name an action, thing, phenomenon, state, etc., but they also add additional emotional, expressive or modal information to the word (plod along, trudge = to walk with a difficulty). Figurative nouns usually describe a human being or his body parts, characteristics, personality features (noddle "head", moppet "bumpkin, fool"). The other group of expressive vocabulary, i.e. onomatopoeic interjections, swear words, interjections, onomatopoeic words, does not name the reality but rather expresses speaker's feelings, sensations, experience in respect of the reality or simply imitates the surrounding reality. Expressive lexicon is specific, semantic structure of its words is prevailed by connotative element. Therefore, when describing such lexicon in dictionaries, pragmatic situation of its use must be assessed. Expressive lexicon can be included into the language usage dictionaries according to several criteria: frequency of use (when selecting words with communicative excess properties, their actual use must be considered); lexicographer's will ("ideological" arguments considering a dictionary as a means to preserve such lexicon from decline; to add freshness to some vanishing groups of words); cognitive criterion (refusing presentation of connoted ideographic synonyms, concepts of phenomena, actions, objects are narrowed and thus damage is made on the processes of perception).

• Asmenų pavadinimai šiaurės panevėžiškių patarmėje / Aurelija Gritėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2016, t. 75, p. 224-242.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Ištiktukų reikšmių pateikimas žodynuose / Jolanta Zabarskaitė. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / redaktorių kolegija: Pietro U. Dini ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. P. 136-151.
• Jaustukai kalboje ir šnekoje / Jolanta Zabarskaitė. Kalbos kultūra. 2009, 82, p. 91-109.
• Kalbiniai ir kultūriniai lietuvių meninių tekstų deminutyvų ypatumai ir vertimas į prancūzų kalbą / Aurelija Leonavičienė. Kalbotyra. 2013, t. 65, p. 51-69.
• Kelios tarmių žodynų rengimo problemos / Aurimas Markevičius. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 257-273.
• Leksikografija / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 324 p.
• Leksikologija : studijų knyga / Evalda Jakaitienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009, 2010. 351 p.
• Leksikos ypatumai Mykolo Karčiausko poezijoje / Genovaitė Kačiuškienė, Irena Kruopienė. Valoda - .... Valoda dažādu kultūru kontekstā 2012. P. 382-389.
• Leksikos tyrimo semantiniais laukais vaidmuo leksikografijoje / Vilija Sakalauskienė. Leksikografijos ir leksikologijos problemos / redaktorių kolegija: Pietro U. Dini ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003. P. 106-113.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• Šiaurės panevėžiškių vaizdingieji asmenų pavadinimai / Aurelija Gritėnienė. Rytų aukštaičių patarmė: kaita ir pokyčiai / sudarytojos: Jolita Urbanavičienė, Ritutė Petrokienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018. P. 318-342.
• Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai / Aleksas Girdenis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 387 p.