LTStraipsnyje aptariamas galimas ilokucinių veiksmažodžių aprašymo modelis, pateikiami pataisyti kai kurių veiksmažodžių leksikografiniai aprašai, reikšmių apibrėžtys. Kaip pagrindas naujoms apibrėžtims kurti imti Dabartinės lietuvių kalbos žodyno elektroninio leidimo (toliau – DŽ) duomenys. Leksinė semantinė ilokucinių veiksmažodžių grupė DŽ aprašyta labai nenuosekliai. Analizuojant ilokucinių veiksmažodžių apibrėžtis, atskleista nemažai netikslumų ir klaidų, pavyzdžiui, į vieną suplaktos kelios ilokucinės reikšmės, netikslūs semantiniai reikšmių požymiai, semantiškai savarankiška sangrąžinė veiksmažodžio forma nepateikiama kaip antraštinė ir kt. Pritaikius A. Wierzbickos semantiniais primityvais grindžiamo leksikografinio aprašymo metodą, galima kur kas nuosekliau aprašyti šių metalingvistinių veiksmažodžių semantiką. Ilokucinių veiksmažodžių sistemoje išskiriami šeši pragmasemantiniai turinio komponentai, iš kurių svarbiausi – ilokucinio tikslo ir propozicinio turinio. Ilokucinio tikslo komponentas leidžia išskirti hiperoniminį ilokucinio veiksmažodžio požymį, kiti penki požymiai reikšmę dažniausiai tik tikslina. Daugeliui ilokucinių veiksmažodžių turiniui aprašyti pakanka dviejų trijų komponentų, išreikštų konkrečiais požymiais, derinio. Straipsnyje pateikta tik bendroji leksikografinė ilokucinių veiksmažodžių leksinės semantinės grupės aprašymo metodika, kuri iliustruojama būdingiausiais pavyzdžiais. Šią metodiką derėtų pritaikyti ne tik ilokucinių, bet ir visų kalbėjimo turinio veiksmažodžių semantikai aprašyti.Reikšminiai žodžiai: Ilokuciniai veiksmažodžiai; Ilokucinė veiksmažodžių galia; Lingvistinė pragmatika; Reikšmė; Šnekos aktas; Šnekos aktų teorija; Žodynas; Dictionary; Illocutionary force of verbs; Illocutionary verbs; Linguistic pragmatics; Meaning; Speech act; Speech act theory.
ENThis article deals with the lexicographic description of illocutionary verbs. As revealed by research into the definitions of these verbs in the Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (The Dictionary of Modern Lithuanian) (DŽ), a set of six pragmasemantic components expressed as specific semantic features is sufficient for the lexicographic description of most illocutionary verbs. In most cases, the main hyperonyinic component is the illocutionary point with other components specifying the meaning of the illocutionary verb. An analysis of the entries for these verbs in the DŽ reveals some problems concerning the definition of their real meaning. The authors' attempt to give more precise definitions of some illocutionary verbs will, it is hoped, be useful for the new edition of Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (The Dictionary of Standard Lithuanian). [text from author]