Baltarusiai Vilniaus ložėse XX a. pradžioje

LT1822 m. rugpjūčio 1 d. Aleksandro I įsakas, uždraudęs laisvųjų mūrininkų organizacijas, beveik šimtmečiui sustabdė jų veiklą Baltarusijos ir Lietuvos žemėse. Vilniaus masonų organizacijos atgimė tik po revoliucinių 1905-1907 m. įvykių. Be to, iniciatyva kilo iš Maskvos ir Peterburgo masonų. XX a. pradžios laisvieji mūrininkai labai skyrėsi nuo savo pirmtakų XIX a., kurie išskirtinai priklausė Rusijos aristokratijos sluoksniui. Dauguma XX a. laisvųjų mūrininkų buvo inteligentai. Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui Vilniaus laisvieji mūrininkai ėmė svarstyti būtinybę sukurti savarankišką masonų organizaciją, kuri apimtų buvusios LDK žemes. 1914 m. spalį įsikūrė ložė „Baltarusija“. Iš baltarusių brolių į ją įėjo A. Luckevičius ir D. Semaška. 1914 m. pabaigoje - 1915 m. pradžioje prasidėjo aštrūs lenkų, lietuvių ir baltarusių masonų ginčai, įskaitant ir ginčus dėl Vilniaus ir Vilniaus krašto. 1915 m. gruodžio 19 d. baltarusių, lenkų, lietuvių ir jidiš kalbomis buvo publikuotas LDK konfederacijos universalas. Jis skelbė įkuriantis daugianacionalinę Laikinąją Tarybą, kurios tikslas – bendra Lietuvos ir Baltarusijos valstybė. Būtina pažymėti baltarusių masonų aktyvumą kuriant Laikinąją Tarybą ir rengiant jos dokumentus. Vilniaus broliai gynė tautinės tolerancijos idėjas ir priešinosi šovinizmo apraiškoms politiniame bei kultūriniame gyvenime. Aktyviai čia reiškėsi baltarusiai broliai, jų buvo nedaug, tačiau jie priklausė baltarusių nacionalinio judėjimo branduoliui. Jų palaikoma „krajovcų“ ideologija reikšmingai paveikė baltarusiškos nacionalinės idėjos formavimosi procesą.Reikšminiai žodžiai: Baltarusiai; Baltarusių tautinė savimonė; Lietuvos ložės; Masonai; Nacionalinis klausimas; Vilnius; 20 amžius; 20th century; Belarusian brothers; Freemasons; Lithuanian lodges; National agenda; National self-consciousness of Byelorussians; Vilnius.

ENThe article analyses what role the Belarusian brothers played in the rebirth of freemasonry in Vilnius in the beginning of 20th century. The first Lodges in the territory of the former Grand Duchy of Lithuania started to appear just after the revolution of 1905. This process spread across Russian Empire. Freemasons of that time were different from the previous brothers: they were not just from the aristocracy, but represented a wider class of intelegencia and bourgeoisie. The article describes the installation and activities of Lithuanian Lodges "Vienybė" (Jednošč), "Lietuva", "Baltarusija" (Беларусь) and the role Belarusian brothers played in them. The author based his research on the available archive material and the diaries of one of the most famous Lithuanian statesman and freemason Mykolas Romer. The author presents the biographies of most famous Belarusian freemasons of the time: brothers Ivan and Anton Luckewicz, Vaclaw Lastowski, Ivan Kraskovsky, Dominik Semashko and others. Public and Masonic activities of the Belarasian brothers are described. Special attention is given to the political and national ideals of those freemasons, their visions for the common state and the future of the Belarus. The article concludes that Belarusian brothers played a significant role in creating political and national agenda of Lithuanian freemasonry of the time. [text from author]