Vilniaus ložė "Uolusis lietuvis": tapatybė ir paveldas

LTLaisvųjų mūrininkų propaguojamos idėjos, veikla, paslaptingi ritualai nuo pat savo atsiradimo kėlė plačiosios visuomenės susidomėjimą. Lietuvoje dėmesys šiai pasaulietinei brolijai padidėjo tik pastaraisiais metais. Šis straipsnis skirtas vienos įtakingiausių ir gausiausių XIX a. pirmosios pusės Lietuvos ložių „Uolusis lietuvis“ gyvavimo tyrimui. Straipsnyje plačiau apžvelgiami kai kurie „Uoliojo lietuvio“ ložės formavimosi aspektai XVIII a. antrojoje pusėje, Apšvietos epochos idėjinių ir kultūrinių idealų įtaka ložės formavimuisi ir veiklai. Daugiau dėmesio skiriama ložės tapatybės analizei, atsiskleidžiančiai per jos pavadinimą, ritualinę atributiką ir narių tautinę, socialinę sudėtį; aptariamos su masoniška specifika susijusias ložės įkūrimo peripetijos. Analizuojant „Uoliojo lietuvio“ ložės įsikūrimo aplinkybes, išskiriami trys svarbūs dalykai: ložės „Gerasis ganytojas“ suskilimo faktas, Vilniaus ložių, tarp jų ir „Uoliojo lietuvio“, įsikūrimo data bei ką reiškia prancūziška, lenkiška ir vokiška ložės. Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a. pabaigoje, siekiant suvienyti laisvųjų mūrininkų judėjimą, tiek Varšuvoje, tiek Vilniuje suaktyvėjo naujų narių priėmimas į ložes ir naujų ložių kūrimas. „Uoliojo lietuvio“ ložė Vilniuje deklaravo aktyvių LDK piliečių siekį skleisti Apšvietos idėjas Lietuvoje, lavinti save ir kartu visuomenę, siekiant jos esminio atsinaujinimo. XIX a. pradžios šios ložės atributikai būdinga tai, kad greta masoniškos naudojama nacionalinė simbolika. Tai buvo savita visame to meto Europos laisvosios mūrininkijos atributikos kontekste.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos laisvieji mūrininkai; Ložė „Uolusis lietuvis“; Masonai; Paveldas; Tapatyvė; Uolusis lietuvis; Vilnius; Freemasonry in Lithuania; Heritage; Identity; Lodge; Masonery; Vilnius; Zealous lithuanian; „Zealous Lithuanian“ Lodge.

ENThe ideas advocated by the freemasonry organisation, their activities and mysterious rituals aroused the interest of the general public from the very start. In Lithuania attention to this secular fraternity organisation has increased only in recent years. The paper focuses on the research of the activities of one of the most influential and numerous Lithuanian lodges of the first half of the 19th c., “Uolusis lietuvis” [The Zealous Lithuanian]. It gives a wider overview of certain aspects of the formation of the lodge in the second half of the 18th c. and the influence of the ideological and cultural ideals of the Enlightenment on its formation and activities. Focus is shifted on the analysis of the identity of the lodge, which is revealed through its name, ritual symbols and the ethnic and social composition of members. When analysing the circumstances of the establishment of “Uolusis lietuvis”, three important aspects are distinguished: the fact of splitting of the lodge “Gerasis ganytojas” [Pastor Bonus], the date of establishment of Vilnius lodges, including “Uolusis lietuvis”, and the meaning of French, Polish and German lodges. At the end of the 18th c., acceptance of new members to lodges and the establishment of new lodges intensified both in Warsaw and Vilnius, in order to unite the freemasonry movement. The “Uolusis lietuvis” lodge in Vilnius declared the aim of active citizens of the Grand Duchy of Lithuania to disseminate the ideas of the Enlightenment in Lithuania, educate oneself and society seeking their fundamental renewal. National symbols were used alongside the masonry symbols by this lodge at the beginning of the 19th c. It was distinctive in the entire context of the symbols of the then European freemasonry organisation.