LTStraipsnyje, remiantis lyginamuoju bei sisteminės analizės metodais, nagrinėjama baudžiamojo persekiojimo, didžiausią dėmesį kreipiant į ikiteisminius baudžiamojo proceso etapus, struktūra. Analizuojama Lietuvos ikiteisminio tyrimo istorinė raida, taip pat pozityvaus baudžiamojo proceso reglamentavimas ir jo įtaka nusikalstamų veikų tyrimui. Straipsnyje aptariamos ikiteisminio tyrimo procesinių formų vystymosi tendencijos Lietuvos baudžiamajame procese. Pažymima, kad supaprastintų baudžiamojo proceso formų plėtimasis, diskrecinio baudžiamojo persekiojimo plėtros tendencijos Lietuvoje atitinka Europos baudžiamojo proceso vystymosi tendencijas. Straipsnyje svarstoma, ar galimas Europos šalių ikiteisminio tyrimo modelių suartėjimas ar net unifikavimas. Daroma išvada, kad nors bendra ikiteisminio tyrimo struktūra įvairiose šalyse yra panaši, t.y., nusikalstamos veikos tyrimas nuo pranešimo apie ją gavimo pereina panašias ,,stadijas“, atskiri institutai yra skirtingi ir nevienodai vertinami. Europoje diskutuojamas ikiteisminio tyrimo (ar tardymo) teisėjo procesinis statusas, taip pat procesinių prokuroro ir pareigūnų, kurie atlieka tyrimą, įgaliojimų santykis. Tačiau nepaisant skirtybių, Europos Sąjungos direktyvomis bandoma unifikuoti kai kuriuos tarptautinio bendradarbiavimo procesinius klausimus. Straipsnyje daroma išvada, kad yra daug prielaidų suartėti Europos Sąjungos narių procesinėms baudžiamojo persekiojimo formoms, tačiau tam reikalinga gili ir plati esamos padėties analizė, taip pat ikiteisminio tyrimo (baudžiamojo persekiojimo) infrastruktūros tobulinimas, ypatingą dėmesį kreipiant į pareigūnų kompetenciją. [Iš leidinio]
ENThe article uses comparative and system analysis methods to examine the structure of prosecution, focusing on the pre-trial stages of criminal procedure. The historical evolution of pre-trial investigation in Lithuania, as well as the positive regulation of criminal procedure and its influence on crime investigation, is analysed. The article discusses the current trends in the development of the procedural forms of pre-trial investigation in the criminal procedure of Lithuania. It is noted that the spread of simplified forms of criminal procedure and the spread of discretionary prosecution in Lithuania match the trends in the development of the European criminal procedure. The article discusses the possibility of the harmonisation or even unification of European models of pre-trial investigation. It is found that although the general pre-trial investigation structure in various countries is similar, i.e. the investigation of a criminal activity goes through similar “stages” since the moment finding out about it, the individual institutes are nevertheless different. However, despite the differences, the directives of the European Union aim to unify some procedural issues in international cooperation. The article concludes that there are sufficient conditions for the harmonisation of the forms of procedural prosecution of the EU Member States; however, this requires a comprehensive analysis of the existing situation, as well as improvements in the infrastructure of pre-trial investigation (interrogation), with particular focus on the competence of officials.