LTKiekviena valstybė nuolat reformuoja savo valdymo sistemą. Šalys, išvengusios nuolatinių ir ilgalaikių sukrėtimų, turėjo geresnes galimybes nuosekliai tobulinti valdymo mechanizmus bei mokytis iš sėkmingos kitų šalių patirties. 1990 m. atkūrusi nepriklausomybę Lietuva neturėjo daug laiko eksperimentuoti bei išnagrinėti galimus valstybės valdymo modelius. Šalis pasirinko europietiškų demokratinių vertybių kelią, tad reikėjo pakankamai greitai ir efektyviai perimti Vakarų valstybių valdymo patirtį. Tačiau bandant Lietuvoje pritaikyti kontinentinės Europos ir anglosaksiškų valstybių valdymo modelius, buvo neišvengta klaidų. Išsilaisvinusiai iš sovietinės (rytietiškos) valstybės valdymo sistemos Lietuvai tebebuvo sunku atsikratyti sovietinės uždaros, nomenklatūrinės ir korumpuotos valstybės valdymo sistemos. Šiame straipsnyje analizuojamos pagrindinių valstybės viešojo sektoriaus struktūrinių elementų – valstybės tarnybos ir vietos savivaldos – reformos valstybingumą atkūrusioje Lietuvoje. Išvadose teigiama, kad valstybės valdymo reforma Lietuvoje patiria problemas, būdingas Vidurio ir Rytų Europos šalims. Buvusios socialistinės Vidurio Europos šalys, sovietmečiu turėję didesnę „satelitinę“ autonomiją, šiandien turi turtingesnę administracinę patirtį lyginant su Lietuva ir kitomis Baltijos valstybėmis. Vis dėlto, šiandien Lietuvos administraciniai gebėjimai menkai skiriasi nuo kitų Vidurio Europos šalių. Galima tvirtinti, kad ateityje atsikratęs sovietinio palikimo Lietuvos valstybinis sektorius taps efektyvesnis, ekonomiškas ir orientuotas į veiklos rezultatus.Reikšminiai žodžiai: Reformos; Valstybės valdymas; Viešas administravimas; Lithuania; Reforms; State governance; State management.
ENEvery state constantly makes reforms in its management system. The states which avoided continuous and long-lasting shocks had better chances to continuously develop its management mechanisms and learn from successful experience of other countries. In 1990, after the restoration of independence, Lithuania did not have a lot of time for experiments and analysis of possible state management models. The state chose a European democratic way, therefore, it had to absorb the management experience of the Western countries very quickly and effectively. However, mistakes were not avoided when trying to apply continental European and Anglo-Saxon models of management in Lithuania. After the liberation from the Soviet (East) state management system, Lithuania was not able to dispose the Soviet management system that was close, nomenclative and corrupt. The article analyses the reforms of the main structural elements in the state's public sector - state service and local autonomy - in the independent Lithuania. A conclusion is that the state's management reform in Lithuania has many problems that are characteristic to Central and East European countries. Today, former socialistic Central Europe states that had higher “satellite” autonomy during the Soviet period have greater administrative experience in comparison to Lithuania and other Baltic states. However, today the administrative capacity of Lithuania is almost the same as the capacity of other states in Central Europe. It may be stated that in the future, after the disposition of the Soviet inheritance, the public sector of Lithuania will become more effective, economical and oriented towards results.