Dėl žemaičių priešdėlio anč- kilmės

LTStraipsnyje aptariama kai kuriose žemaičių tarmėse šalia priešdėlio ant- vartojama afrikatinė forma anč-. K. Būga afrikatinį variantą anč- laikė paveldėtu iš žilos senovės: jis manė, kad greta formos ant-, kilusios iš *anta, lietuvių kalboje egzistavo ir forma anč-, kilusi iš *anti pozicijoje prieš balsį. Straipsnyje polemizuojama su šia tradicine analize ir mėginama atskleisti priešdėlio anč- kilmę. Svarstoma, ar forma *anč- negalėjo fonetiškai atsirasti iš *ant-. Lietuvių kalbos tarmėse pasitaiko pavyzdžių, rodančių svyravimą tarp dantinio priebalsio *-t- ir jo afrikatinio varianto *-č-. Tačiau variantai su afrikata -č- yra paplitę visose lietuvių kalbos tarmėse. Vadinasi, jų distribucija nesutampa su priešdėlio anč- distribucija. Be to, manytina, kad minėti dubletai sudaro ne vienalytę grupę, kurią būtų galima aiškinti paprastu fonetiniu dėsniu, o nepriklausomų reiškinių kompleksą. Greta anč- kai kuriose žemaičių tarmėse egzistuoja variantas anš-. Bandant atskleisti formos anš- kilmę į akis krinta iki šiol neminėtas prielinksnio ir priešdėlio ant- variantas an-. Žemaičių priešdėlio anč- kildinimas iš senesnės formos *ant-š- nėra nauja prielaida. Keliamas klausimas, ar svyravimą tarp *ant- ir *ant-š- (>*anč-) galima aiškinti dubleto *prie- ir *prie-š- analogija. Arčiausiai problemos sprendimo buvo J. Endzelynas, formą anš kildinęs iš *an-ž(i), o jos variantus inš – iš *inž(i), anč – iš *ant-ž(i); jis taip pat mano, kad prieš panašiai kildintina iš *prie-ž(i). Dalelytė *-že kildintina iš praslavų *-ge, t. y. iš indoeuropiečių veliarinio arba labioveliarinio prototipo.Reikšminiai žodžiai: Žemaičiai; Žemaičiai; Lietuvių kalbos istorija; Samogitians; Samogitians dialect; History of the Lithuanian language.

ENThe article discusses the affricative form anč- used alongside the prefix ant- in some Samogitian dialects. Kazimieras Būga considered the affricative variation anč- to have been inherited from the ancient times: he believed that in the Lithuanian language, alongside with the form ant- that was derived from *anta, there also existed the form anč- that originated from *anti in the position before the vowel. The article polemicises with this traditional analysis and attempts to reveal the origin of the prefix anč-. It discusses whether the form *anč- could phonetically arise from *ant-. In dialects of the Lithuanian language, there are examples showing variation between the dental consonant *-t- and its affricative variant *-č-. Variants with the affricative -č-, however, are wide-spread in all dialects of the Lithuanian language. Therefore, their distribution does not coincide with that of the prefix anč-. Furthermore, it is assumed that the aforementioned doublets form not a homogenous, which could be interpreted by a simple phonetic law, but a complex of independent phenomena. In some Samogitian dialects, the variant anš- exists alongside anč-. When one tries to reveal the origin of the form anš-, the variant an- of the preposition and prefix ant-, which has not been mentioned so far, comes to the front. The assumption that the Samogitian prefix anč- originates from an ancient form *ant-š- is not a new one. The question is whether variation between *ant- and *ant-š- (>*anč-) can be interpreted as an analogy of the doublet *prie- and *prie-š-. Jānis Endzelīns was closest to resolving this problem. He believed that the form anš originated from *an-ž(i), and its variant inš – from *inž(i), anč – from *ant-ž(i), and also that prieš originated from *prie-ž(i) in a similar way. The particle *-že was believed to originate from the Proto-Slavic *-ge, i.e. from the Indo-European velar or labio-velar prototype.