Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo paplitimo ir alkoholio vartojimo nuostatų sąsajos su respondentų lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu
LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimo paplitimo ir nuostatų į alkoholio vartojimą sąsajos su lytimi, amžiumi ir išsimokslinimu. [...] Tyrimas parodė, kad alkoholio vartojimas tarp Lietuvos gyventojų susijęs su lytimi bei amžiumi ir mažiau su išsimokslinimu. Moksleivių alkoholio vartojimas didėja iki 18 m., kol susilygina su jaunų suaugusiųjų vartojimo lygiu. Vyrai (apie 87,23%), ypač turintys ne aukštesnį nei vidurinį išsimokslinimą, dažniau vartoja alkoholį visuose amžiaus tarpsniuose, nei moterys (66,31%) (p<0,05). Vidutiniškai moterys (86,7%) daugiausia vartoja alkoholį 31-35 m. amžiaus, o vyrai (93,2%) - 36-40 m. amžiaus. Alkoholio vartojimo pradžia, nepriklausomai nuo išsimokslinimo, yra vis ankstesnė, tačiau moterys (apie 17,68 m.) pradeda vartoti vėliau (p<0,05) nei vyrai (apie 16,04 m.). Kuo vėliau asmuo pradeda vartoti alkoholį, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus ir išsimokslinimo, tuo vėliau ir savo vaikams leistų jo paragauti ir vartoti (p<0,05). Aukštesnis išsimokslinimas moterims neužtikrina palankesnių sveikatai nuostatų vartoti alkoholį nei vyrams, tačiau ne aukštesnį nei vidurinis išsimokslinimą įgiję vyrai, kurie pradėjo vartoti vėliau, pasižymi palankesnėmis sveikatai vartojimo nuostatomis (p<0,05). Taigi, dauguma Lietuvos gyventojų pasižymi sveikatai palankiomis nuostatomis alkoholio vartojimo atžvilgiu, tačiau tai nemažina jo vartojimo, bet gali padėti sėkmingiau įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones, tokias kaip: reklamos draudimą, alkoholio prieinamumo mažinimą, kainų didinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholio vartojimo paplitimas; Amžius; Išsimokslinimas; Lytis; Nuostatos; Age; Alcohol use prevalence; Alkohol use prevalence; Attitudes; Education; Sex.
ENThe article analyses correlation of alcohol use and attitudes towards alcohol by sex, age and education level in Lithuanian population. Combined data from surveys "Kaunas region community service and quality of life project" and "Health knowledge, behavior and habits of Lithuanian inhabitants" were used for determining prevalence among adults, and prevalence among school children - by surveys run in Vytautas Magnus University Health Psychology Master Program (N 12142). Attitudes towards alcohol consumption were assessed in interviews by means of Questionnaire of the Attitudes Towards Alcohol Consumption. Statistical analysis was performed by averages and frequencies, Stjudent t, Chi square tests and correlation analysis (p<0,05). Prevalence of alcohol consumption was found to be more related to sex and age of respondents than to their educational level. Consumption of alcohol by schoolchildren increases until the age of 18, reaching the level of consumption by young adults. Consumption prevalence among male (87,23 %) especially with lower than secondary education, was higher than among female (66,31 %) in all age groups (p<0,05). On the average females (86,7%) use alcohol mostly at the age of 31-35 and male (93,2%) – at the age of 36-40. Age of the first drink is getting lower in all education groups, but females (at 17,68) start using alcohol later (p<0,05) than males (at 16,04). The later they start using alcohol, irrespective of sex, age and educational level, the later they would also allow their children to taste and use it (p<0,05).Higher education does not provide higher pro-health attitudes among females as compared to males. However among male, with lower than secondary education pro-health attitudes were significantly more prevalent among later beginners than among other educational level groups (p<0,05). Most of the Lithuanian population have pro-health attitudes towards alcohol consumption, though this does not reduce prevalence of alcohol consumption but might improve acceptance of effective alcohol control interventions, such as prohibition of advertising, reducing access, price increases among population. [From the publication]
- Alkoholio vartojimo įpročiai, aplinka ir pasekmės Lietuvoje / Vita Karpuškienė, Aušrytė Rastenienė, Arvydas Liepuonius. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2019, Nr. 18, p. 59-73.
- Klaipėdos miesto gyventojų gyvensenos ypatumai : psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas / Rožė Perminienė, Natalja Istomina, Ineta Pačiauskaitė, Danguolė Drungilienė. Visuomenės sveikata. 2013, Priedas Nr. 1, p. 29-35.
- Reabilitacinės Pilnų namų bendruomenės procesai: gydymo modelio, besigydančio asmens ir bendruomenės santykis / Sigita Mačiulaitienė. Grupės ir aplinkos. 2012, 3 p. 173-215.
