Sintetinė kalbos ugdymo(-si) paradigma-samprata ir dimensijos

LTStraipsnio tikslas – remiantis ugdymo filosofijos, glotoedukologijos, pedagoginės, daugiakalbystės ir išmokimo psichologijų, humanistinės pedagogikos laimėjimais pagrįsti sintetinės kalbos ugdymo(si) paradigmos sampratą, įvardijant svarbiausias Lietuvai intensyvaus kalbų mokymo(si) dimensijas, aktualias koordinuotam kelių kalbų taisyklingam vartojimui. Tyrimo objektas – dėstytojo ir studento/mokinio vidinių ir išorinių veiksnių sąveikos pedagoginiame Lm, L1, L2 ugdymo(si) procese kryptingas reguliavimo ir savireguliavimo tyrimas. Atskleista, kad sintetinė kalbos ugdymo(si) paradigma orientuoja dėstytoją į tokią studentų kalbos ugdymo sistemą, kurios centre: 1) studentas arba mokinys, jo gebėjimai, filologinė, kultūrinė, profesinė, kalbų mokymo(si) ir gyvenimo patirtis, jo poreikiai, siekiai, individualus kalbos mokymosi stilius (autodidaktiniai gebėjimai); 2) universalumo, harmonijos bei subordinacijos principai tiek kelių kalbų mokymui(si), tiek ir profesijos studijų tikslais; 3) humanistiniai kalbos kaip veiklos mokymo(si) principai: kalbos savimoka; vidinis noras geriau išmokti šią kalbą, išsiugdyti grynąją daugiakalbystę; vidinės ir išorinės kalbinės raiškos, suvokimo kritiška analizė; gebėjimas įvairiapusiškai vertinti savo kalbinę veiklą; nepriimtinos vien mechaninės ar kognityvinės kalbos studijos. Jas turėtų lydėti vidinis pasitenkinimas, malonūs išgyvenimai, prisiminimai, prasmingi, dvasingi apmąstymai; 4) kalbos mokymasis, jo procesas turėtų būti lydimas vidinės ramybės, minčių darnos, naujų sprendimų paieškos.Reikšminiai žodžiai: Dimensija; Kalbos mokymasis; Kalbos ugdymas; Kalbos ugdymo paradigma; Sintetinis kalbos ugdymas; Dimension; Language Learning; Linguistic education paradigm; Synthetic Language Teaching.

ENThe article aims, taking into account achievements of education philosophy, glottoeducational science, pedagogical, multilingualism and learning psychologies, and humanist pedagogy, to substantiate the conception of synthetic language teaching (learning) paradigm by specifying key for Lithuania dimensions of intensive language teaching (learning) relevant to coordinated correct use of several languages. The subject of research is a purposeful regulation and self-regulation analysis of the interaction of a teacher’s and a student’s/pupil’s internal and external factors in pedagogical Lm, L1, L2 teaching (learning) process. The research reveals that a synthetic language teaching (learning) paradigm orients a teacher to the language teaching (learning) system for students focusing on: 1) a student or a pupil, their abilities, philological, cultural, professional, language teaching (learning) and life experience, their needs, objectives and an individual style of language learning (autodidactic abilities); 2) principles of universality, harmony and subordination for teaching (learning) several languages and for vocational training; 3) humanist principles of teaching (learning) a language as an activity: language learning; inner wish to learn this language better and to develop pure multilingualism; critical analysis of internal and external linguistic expression and perception; the ability to thoroughly evaluate your linguistic activity; mechanical or cognitive language studies alone are unacceptable; they should be accompanied by inner satisfaction, pleasant experiences, recollections, meaningful and spiritual contemplation; 4) language learning; its process should be accompanied by inner peace, harmony of thoughts and the search for new solutions.

• Edukologija / Education
• Kalbotyra / Linguistics