Terminų klaidos aplinkosaugininkų darbuose

LTStraipsnyje aptariama, kaip būsimųjų aplinkosaugininkų rašto darbuose vartojami terminai atitinka bendruosius terminų dėsnius ir reikalavimus. Klaidų dažniausiai daroma, kai studentai terminus bando susikurti patys, neatsižvelgdami į tai, jog jų leksinė reikšmė dažniausiai nesiskiria nuo darybos reikšmės: pneumovožtuvas (= pneumatinis vožtuvas), vibrosietas (= vibracinis sietas) ir pan. Klaidinga taip pat ir žodžių daryba iš vedinių: daugiapakopiniai (= daugiapakopiai). Studentų darbuose vartojami žodžių junginiai, sudaryti iš vieno žodžio pradžios, o antro viso žodžio: miesto, įmonės genplanas (= generalinis planas). Pagal rusų kalbos pavyzdį vartojama priesaga -ojas, -ėjas, neatsižvelgiant į jų reikšmę priešpriešos gyvas-negyvas požiūriu. Rusų kalbos pavyzdžiu lietuviai bando kurti terminus „nuvandeninimas“, „nuriebinimas“, „nukenksminimas“, suteikdami priešdėliui nu- šalinimo reikšmę, kurios jis neturi. Įsimintina, kad terminijoje neveikiamosios rūšies dalyviai neturi neveikiamosios rūšies reikšmės ir yra vartojami pastovioms daiktų ypatybėms nusakyti, todėl terminai komplektuojančios (= komplektuojamosios), amortizuojančios (= amortizuojamosios) grindys laikomi klaidingais. Studentų darbuose į akis krinta pernelyg dažnas veiksmažodinių abstraktų su priesaga -imas vartojimas, kuris pažeidžia terminų trumpumo reikalavimą. Terminų klaidų daroma ir sintaksiniame lygmenyje – lietuvių kalboje įprasta, kad pažyminys eitų prieš pažymimąjį žodį, tuo tarpu studentų darbuose galima išvysti junginius „metilas mėlynasis“, „elektrodai suvirinimo“ ir pan.Reikšminiai žodžiai: Aplinkos apsauga; Aplinkos inžinerija; Aplinkosauga; Dalykinė kalba; Dalyviai; Dūriniai; Kalbos kultūra; Rašytinė kalba; Terminai; Terminologija; Vediniai; Įvardžiuotinės formos; Compounds; Derivatives; Environment control; Environmental engineering; Environmental protection; Language culture; Lithuanian; Participles; Professional lexis; Pronominal forms; Terminology; Terms; Written language.

ENThe article how terms used in papers of future environmentalists comply with the general laws and requirements of terms. Mistakes are mostly made when students try to create terms independently, without regard to the fact that their lexical meaning usually does not differ from the value of the formation: pneumovožtuvas (= pneumatinis vožtuvas), vibrosietas (= vibracinis sietas), etc. Formation from derivatives is also mistaken: daugiapakopiniai (= daugiapakopiai). Student works also use word combinations formed of the beginning of one word and the whole second word: miesto, įmonės genplanas (= generalinis planas). The suffix –ojas/-ėjas is used according to the Russian language model, regardless of their meaning in respect of the opposition of the animate-inanimate. Following the Russian language model, Lithuanians try to create such terms as nuvandeninimas, nuriebinimas, and nukenksminimas, giving the prefix nu- the meaning of removal, which it does not have. It should be remembered that passive voice participles do not have the meaning of passive voice and are used to describe constant characteristics of objects, so the terms komplektuojančios (= komplektuojamosios), amortizuojančios (= amortizuojamosios) grindys are considered inappropriate. Another features that comes to the front in students’ papers is the excessively frequent use of verbal abstracts with the suffix –imas, which violates the requirement for the brevity of terms. Mistakes in terms are also made at the syntactic level – it is customary to the Lithuanian language that the attributive goes before the word it defines, while in students’ papers, one can see such compounds such as metilas mėlynasis, elektrodai suvirinimo, etc.