Judėjimo reikšmės kelio predikatai. Leksikografinis aspektas

LTStraipsnyje analizuojami judėjimo reikšmės kelio predikatai – kelio, tako reikšmės daiktavardžius sakiniuose apibūdinantys judėjimą reiškiantys veiksmažodžiai (Kelias eina pagal upę). Šiuo atveju judėjimo pagavos turinį sudaro ne konkrečių objektų padėties erdvėje kaita suvokto laiko tėkmėje, bet veikiau mentalinių kontaktų su įsivaizduojamu objektu seka vadinamojo procesinio laiko tėkmėje. Lietuvių kalbos žodyno duomenys rodo, kad kalbama judėjimo reikšmės veiksmažodžių vartosena kiek dažnesnė raštuose nei gyvojoje kalboje. Viena vertus, judėjimo reikšmės predikatais gali būti charakterizuojama visų objektų, vertinamų pagal ilgumo dimensiją, padėtis erdvėje. Kita vertus, kelio ar apskritai išilginio objekto erdvinę padėtį kalboje apibūdina ne tik įprastiniai slinkties reikšmės veiksmažodžiai. Tokia predikacija gali būti ne tik pagal horizontaliąją, bet ir pagal vertikaliąją ašį (Kelias lengvai kilo į kalną). Taip vartojami šie veiksmažodžiai semantiniu atžvilgiu prilygsta būsenos veiksmažodžiams. Aiškinamasi, kokiu būdu judėjimo veiksmažodžiai žymi statinę objektų padėtį erdvėje ir kokia tokios predikacijos logika. Leksikografiniame apraše šie semantinio išplėtimo atvejai turėtų būti vienaip ar kitaip išskiriami ir traktuojami vienodai. Tačiau lietuvių kalbos žodynuose šiuo atžvilgiu esama nepageidautinos įvairovės. Vienur šie kelio predikatai nusipelno atskiros reikšmės, kitur jiems skiriamas tik reikšmės atspalvis. Straipsnyje reiškiama nuomonė, kad aiškinamuosiuose žodynuose kalbami veiksmažodžių semantinio išplėtimo atvejai turėtų būti apibrėžiami atskirai.Reikšminiai žodžiai: Išilginis objektas; Judėjimo reikšmė; Judėjimo reikšmės kelio predikatai; Leksikografas; Leksinė reikšmė; Pirminė metafora; Predikatas; Semantinis išpėtimas; Veiksmažodžiai; Žodynas; Dictionary; Directional predicates of motion; Elonged object; Lexical meaning; Lexicographer; Meaning of motion; Predicate; Primary metaphor; Semantic extension; Verbs.

ENThe paper analyses directional predicates of motion – motion verbs describing nouns denoting road and path in sentences (Kelias eina pagal upę [The road winds along the river]). In this case, the content of motion consists not of the change of the position of specific objects in space in the stream of perceived time, but rather of the sequence of mental contacts with the imagined object in the stream of the so-called process time. The data of the Dictionary of Lithuanian shows that the above usage of motion verbs is more frequent in writings rather than colloquial speech. On the one hand, motion predicates can be used to characterise the position in space of all objects evaluated according to the length dimension. On the other hand, the spatial position of the road or longitudinal object in general in language is described not only by typical motion verbs. Such predication may exist not only according to the horizontal, but also according to the vertical axis (Kelias lengvai kilo į kalną [The road slowly ascended the mountain]). These verbs semantically equal stative verbs. The paper explores how motion verbs denote the static position of objects in space and what the logic of this predication is. These cases of semantic expansion should be somehow distinguished and equally treated in the lexicographical entry. However, dictionaries of Lithuanian in this respect contain undesirable diversity. In some instances these directional predicates have an individual meaning, in other instances they are only associated with a nuance of meaning. The paper states that the discussed cases of semantic expansion of verbs should be defined separately in explanatory dictionaries.