Kai kurių daiktavardžių apibrėžimas "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne"

LTStraipsnyje siūloma, kaip „Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“ (toliau – BŽ) sistemiškiau pateikti kai kurių daiktavardžių definicijas. Visi BŽ vardyno žodžiai yra pateikiami atskirais straipsniais. Atrenkant priesagų -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė vedinius pateikti BŽ pirmiausia žiūrima jų vartojimo dažnumo bei darybos ir leksinių reikšmių santykio. Daiktavardžiai gali būti aiškinami keliais būdais: aprašomuoju, sinoniminiu, mišriuoju bei nuorodiniu. Priesagų vediniai apibrėžiami ne vien tik pateikiant darybinę jų reikšmę, bet taikant formulę kas (ką) daro. Nemaža dalimi tokių vedinių gali būti vadinami tik žmonės, tokiu atveju jų definicijose vartojami žodžiai žmogus, asmuo. Tai svarbu ir kalbos kultūros požiūriu. Bandoma vienodinti asmenų pavadinimų apibrėžimus, definicijose vartojant žodį „žmogus“, kai žmonės apibūdinami pagal fizines, charakterio savybes, išvaizdą ir pan. Tuo tarpu „asmuo“ taikomas apibūdinant juos pagal pareigas, socialinę padėtį, mokslo ar karinį laipsnį, titulą. Sprendžiant, kurį būdą pasirinkti apibrėžiant minėtų priesagų vedinius, svarbu, kiek jų leksinės reikšmės yra nutolusios nuo darybinių. Dažnai reikšminga gali būti ir tai, ar siekiama apibrėžti savą žodį, ar skolintą (tarptautinį). Siūlomas asmenų pavadinimų ir kitų nagrinėtų daiktavardžių definicijų vienodinimas yra pageidautinas ir siektinas dalykas, padedantis laikytis sistemiškumo, tačiau formalus apibrėžimų formulių taikymas atneštų daugiau žalos nei naudos. Naujoji leksika galėtų būti apibrėžiama enciklopediškiau ir iliustruojama gausiau nei jau visiems gerai žinomi ir įprasti žodžiai.Reikšminiai žodžiai: Apibrėžimas; Apibrėžčių nenuoseklumas; Bendrinės lietuvių kalbos žodynas; Dabartinės lietuvių kalbos žodynas; Daiktavardis; Leksikografija; Leksikografinių apibrėžčių rengimo metodologija; Žodyninės daiktavardžių apibrėžtys; Definitional inconsistencies; Lexicographical presentation of Lithuanian nouns; Lexicography; Methodology of noun definition; Noun; The Dictionary of Modern Lithuanian; The Dictionary of Standard Lithuanian; The Dictionary of Standard Lithuanian"; The definition.

ENAn analysis of how Dabartinės lietuvių kalbos žodynas (The Dictionary of Modern Lithuanian) and other dictionaries of Lithuanian and other languages present certain nomina agentis (derivatives with the suffixes -tojas, -a, -ėjas, -a, -ikas, -ė, etc.), nomina attributiva, nomina professionalia, nomina gentilia, and nomina regionalia as well as the names of persons based on various other attributes (duties, relations with other people, tastes, habits, illnesses, etc.) and semantically similar nouns leads to the conclusion that Dabartinės lietuvių kalbos žodynas should follow a fixed methodology in denning these nouns. Attempts are made to formulate the definitions of words belonging to some semantic, derivational, and other groups as uniformly as possible; wherever possible - to use certain phrases, e. g.: a man/woman who (is something, does something, etc.), a person who (is something, does something, etc.), someone (who does something), someone (who is something), a citizen of x city (town) or its environs, a pupil in the x grade, a specialist in x (field), etc. In this way, efforts are made to follow one of the basic principles of lexicography - that of being systematic. Exceptions do undoubtedly occur, for language is a living organism and cannot be systematized one hundred percent. However, efforts to follow certain rules, wherever possible, in identical or very similar situations would avoid the obvious inconsistencies that often occur in older, alphabetically organized dictionaries. [text from author]

• "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" struktūra, tikslai ir perspektyvos / Danutė Liutkevičienė. Kalbos kultūra. 2010, 83, p. 141-150.
• Lietuvių kalbos žodynas.. Vilnius ; Kaunas, 1968-2002. 20 t.
• Nuorodinis žodžių aiškinimas "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne" / Danutė Liutkevičienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 4 / redaktorių kolegija: Sturla Berg-Olsen, Ritutė Petrokienė (sudarytoja) ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. P. 219-229.
• Veiksmažodžiai ir jų abstraktai "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne" / Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, Klementina Vosylytė. Leksikografija ir leksikologija. D. 2. / sudarė: Vilija Sakalauskienė, Albina Auksoriūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. P. 235-251.