Semantisches und grammatisches Verhalten von Verben in kontaktvarietäten des südlichen Litauen

LTStudijoje siekiama aprašyti veiksmažodžių leksinės semantikos daugiareikšmiškumą kalbose, kurios vartojamos pietinėje Lietuvos dalyje. Tyrimo objektas – lietuvių, lenkų, rusų ir baltarusių kalbos bei jų regioninės ypatybės (tradicinės tarmės, Lietuvos – Baltarusijos pasienio gyventojų tarmės). Siekiama atsakyti į klausimą, kiek veiksmažodžių vartosenos minėtose teritorijose variantiškumą lemia tam tikri faktoriai – kalbiniai kontaktai ir daugiakalbystė, ankstesnių kartų kalbų vartosenos įpročiai, kuriuos perėmė vėlesnės kartos, taip pat – kokią įtaką daro savaiminė kalbų evoliucija. Studiją sudaro teorinė ir praktinė dalys. Praktinėje dalyje stengtąsi pateikti minėtų veiksmažodžių duomenų bazę. Teorinės dalies uždavinys – analizuoti projekto duomenis kalbinių kontaktų požiūriu. Pirmiausia studijoje, reminatis jau esančiais leksikologijos, tipoligijos ir arealinės lingvistikos duomenimis, aptariami kalbiniai kontaktai pietų Lietuvoje ir besiribojančiose su ja teritorijose. Analizuojant veiksmažodžius pasirinktu aspektu darbe remiamasi W. Bien ir H. J. Sasse teorijomis; aprašant veiksmažodžio leksemas naudojamasi V. Lehmanno “ „Funkcinėmis operacijomis“, kurios pateikia semantinius tam tikros kalbos inventorizacijos principus. Vienas pagrindinių teorinių klausimų, sprendžiamų studijoje, yra klausimas, kiek lietuvių kalbos veiksmažodžių veikslų sistema vystėsi pagal šiaurės slavų kalbų pavyzdį. Daroma išvada, kad lietuvių tarmės, kontaktuojančios su slavų kalbomis, yra artimesnės slavų kalboms, su kuriomis kontaktuoja, o ne lietuvių literatūrinei kalbai.Reikšminiai žodžiai: Aspektologija; Dialektologija; Gramatinimas; Kalbų kontaktai; Konvergencija; Leksikalizija; Leksinė polisemija; Pietryčių Lietuvos kalbos; Regioninės kalbinės variacijos; Rūšis; Sociolingvistika; Veikslas; Aspect; Aspectology; Convergence; Dialectology; Diathesis; Grammaticalisation; Language contact; Languages of South East Lithuania; Lexical polysemy; Lexicalisation; Regional linguistic varieties; Socciolinguistics.

ENThe study seeks to describe the diversity of meanings of lexical semantics of verbs in languages spoken in the southern part of Lithuania. The object of the research – Lithuanian, Polish, Russian and Belarusian languages and their regional peculiarities (traditional dialects, dialects used by residents of the frontier regions of Lithuanian and Belarus. It seeks to answer the question as to what extent the diversity of the use of verbs in the above regions is determined by certain factors – language contacts and multilingual aspects, language use habits inherited from previous generations, as well as what is the impact of the natural evolution of languages. The study consists of a theoretical and practical part. The practical part seeks to presents a data base of the above verbs. The theoretical part seeks to analyses the data of the project with regard to linguistic contacts. First of all, based on previously obtained data in lexicology, typology and areal linguistics, linguistic contacts in the south of Lithuanian and neighbouring territories are discussed. The analysis of verbs with regard to the chosen aspect is based on W. Bien and H. J. Sasse’s theories. When describing verbal lexemes, V. Lehmann’s “Functional operations”, which present certain principles of inventory of a certain language, is used. One of the key theoretical issues discussed in the study is to what extent the Lithuanian system of aspects of verbs developed according to the sample of north Slavic languages. It is concluded that Lithuanian dialects having contacted Slavic languages are closer to those Slavic languages than to the Lithuanian cultural language.