"Bendrinės lietuvių kalbos žodynas". Siekiamybė ir realybė

LTStraipsnyje aptariamos „Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ (toliau – BŽ) rengimo nuostatos ir darbai. Šiuo metu parašyta daugiau negu du trečdaliai būsimojo žodyno – apie 120 autorinių lankų. Tai didžioji dalis daiktavardžių, smulkesnės kalbos dalys, dabar daugiausia dėmesio skiriama veiksmažodžiams. Šiuo metu tekstas ir rašomas, ir redaguojamas. BŽ rašomas ir redaguojamas ne pagal abėcėlę, o pagal bendrus darybinius ar semantinius žodžių bruožus, t. y. žodžių grupėmis. Be abejo, visų žodžių į atskiras grupes išskirti nėra prasmės, todėl rašoma ir pagal abėcėlę. Prieš akis turint panašius žodžius, juos galima vienodžiau paaiškinti, jei reikia, netgi susikurti tam tikras apibrėžimo schemas. Dirbant su vieno tipo žodžių grupe, lengviau ne tik juos apibrėžti, bet ir išskirti reikšmes. BŽ pagrindiniai apibrėžimų tipai yra trys – aiškinamasis, sinoniminis ir nuorodinis. Pastarųjų dviejų tipų BŽ gerokai sumažinta, nes aiškinant sinonimais niveliuojami artimų žodžių reikšmių skirtumai, o nuorodinis aiškinimas apskritai tik nukreipia į kitą žodį. BŽ skirsis nuo kai kurių žodynų ir savo gramatinėmis pažymomis – prie visų žodžių nurodoma kalbos dalis, keblesniais atvejais – ir skaičius ar giminė. Prie veiksmažodžių ir kai kurių būdvardžių – sintaksinis junglumas. Laikomasi nuomonės, kad žodyno straipsniuose pateikiami vartosenos pavyzdžiai turi būti maksimaliai informatyvūs ir autentiški, o ne sugalvoti žodynininko. BŽ rengėjų siekiamybė – kad žodynas būtų norminis ir atspindėtų realią dabartinę kalbą. Stengiamasi išlaikyti pusiausvyrą tarp oficialiosios ir šnekamosios kalbos.Reikšminiai žodžiai: Bendrinė lietuvių kalba; Bendrinės lietuvių kalbos žodynas; Giminė; Kalbos dalis; Leksikografija; Skaičius; Valentingumas; Žodynas; Žodžių grupė; Dictionary; Dictionary of Standard Lithuanian; Gender; Lexicography; Lexicosemantic group; Number; Part of speech; Standard Lithuanian language; Valency.

ENMore than two-thirds of the future Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (Dictionary of Standard Lithuanian) have been compiled. The entire dictionary should encompass about 160-170 author's sheets. Systemic defects occur in alphabetical dictionaries. Bendrinės lietuvių kalbos žodynas is not only being edited but is also being written in lexicosemantic groups. When a compiler has similar words before him, he can define them more uniformly by creating certain schemes for doing so. The part of speech is indicated for all words; in ambiguous instances, number or gender is also given; and for verbs and some adjectives - syntactic valency. Such information is very useful for readers, but including it complicates the work of the compilers of this dictionary. Efforts are being made to illustrate semantic valency with examples. The selection of words involves many difficulties: the names for new realities have not yet become established, and in general, some borrowings do not have Lithuanian equivalents. [text from author]

• "Bendrinės lietuvių kalbos žodynas": problemos ir sprendimai / Danutė Liutkevičienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 2. / sudarė: Vilija Sakalauskienė, Albina Auksoriūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. P. 223-234.
• "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" struktūra, tikslai ir perspektyvos / Danutė Liutkevičienė. Kalbos kultūra. 2010, 83, p. 141-150.
• Dabartinės lietuvių kalbos gramatika / Vytautas Ambrazas, Kazimieras Garšva, Aleksas Girdenis, Evalda Jakaitienė, Pranas Kniūkšta, Stasė Krinickaitė, Vitas Labutis, Adelė Laigonaitė, Elena Oginskienė, Juozas Pikčilingis, Albertas Ružė, Nijolė Sližienė, Kazys Ulvydas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 745 p.
• Dvikalbiai žodynai Lietuvoje : megastruktūros, makrostruktūros ir mikrostruktūros ypatumai / Danguolė Melnikienė ; Vilniaus universitetas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 263 p.
• Kelios tarmių žodynų rengimo problemos / Aurimas Markevičius. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 257-273.
• Lietuvių kalbos aiškinamųjų žodynų raida, savitumas ir tarpusavio sąsajos / Vilija Sakalauskienė. Acta linguistica Lithuanica. 2023, t. 89, p. 259-282.
• Lietuvių kalbos enciklopedija / Vytautas Ambrazas, Aleksas Girdenis, Kazys Morkūnas, Algirdas Sabaliauskas, Vincas Urbutis, Adelė Valeckienė, Aleksandras Vanagas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 633 p.
• Lietuvių kalbos žodynas (t. I-XX, 1941-2002): elektroninis variantas / Lietuvių kalbos institutas ; redaktorių kolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2005 (atnaujinta versija, 2018). 1 elektroninis išteklius (online).
• "Murdyti(s)", "murgdyti(s)", "murkdyti(s)" pateikimas žodynuose ir dabartinė vartosena / Daiva Murmulaitytė. Kalbos kultūra. 2010, 83, p. 151-168.
• Nuo "Dabartinės" prie "Bendrinės lietuvių kalbos žodyno" / Danutė Liutkevičienė, Daiva Murmulaitytė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 83-146.
• Nuorodinis žodžių aiškinimas "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne" / Danutė Liutkevičienė. Leksikografija ir leksikologija. D. 4 / redaktorių kolegija: Sturla Berg-Olsen, Ritutė Petrokienė (sudarytoja) ... [et al.]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014. P. 219-229.
• Piniginių vienetų pavadinimų atrankos "Bendrinės lietuvių kalbos žodynui" kriterijai / Aurelija Tamulionienė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 76-94.
• Semantinė piniginių vienetų pavadinimų struktūra / Daiva Murmulaitytė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 60-75.
• Veiksmažodžiai ir jų abstraktai "Bendrinės lietuvių kalbos žodyne" / Danutė Liutkevičienė, Gertrūda Naktinienė, Klementina Vosylytė. Leksikografija ir leksikologija. D. 2. / sudarė: Vilija Sakalauskienė, Albina Auksoriūtė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010. P. 235-251.